Planuojama, kad bus pristatytos Kaimo reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Švietimo ir mokslo, Ekonomikos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų išvados bei Seimo narių pasiūlymai.

Švietimo ir mokslo komitete, kuriame valdantieji turi daugumą, nepritarta kitų metų biudžetui. Skirstant 2020 m. valstybės biudžetą, išsiskyrė Vyriausybės ir Seimo nuomonės dėl finansavimo švietimui. Seimo komitetas teigia, kad švietimui finansuoti turi būti skirta kur kas didesnė nei šiuo metu Vyriausybės numatyta suma.

Švietimo ir mokslo komitetas siūlo švietimo sričiai didinti išlaidas 180 mln. eurų.

Lietuvos bankas praeitą savaitę BFK pateikė išvadą dėl svarstomo kitų metų biudžeto projekto. Lietuvos bankui daugiausiai nerimo kelia aspektai, kurie susiję su poveikiu finansų sistemos stabilumui ir kainoms.

„Kalbant apie finansų sistemos stabilumą, rizikų neįžvelgiame, išskyrus tą vadinamą bankų mokestį. Gali atsirasti klausimų su rizikomis finansiniam stabilumui, ekonomikos lėtėjimo ar nuosmukio metu, nes mokestis yra fiksuotas ir jis niekaip nejuda su ekonominiu ciklu. Ypač tai būtų svarbu ne didiesiems bankams, o mažesniems“, – BFK posėdyje sakė Lieuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Kitų metų biudžetas kainas galėtų pakelti 0,1 proc., tačiau dėl prekybos centrų apmokestinimo įtaka kainoms ateityje gali būti dar didesnė.

„Pats biudžetas poveikį infliacijai darytų maždaug 0,1 proc. Mūsų prognozė dėl kitų metų infliacijos yra 2,2 proc., tai tas 0,1 proc. tikrai ne esminis. 2021 m. tas poveikis būtų 0,3 proc., bet tai stambios prekybos mokestis su prielaida, jei jis visas persiduoda į kainas“, – teigė V. Vasiliauskas.

„Pats procesas (dėl mokesčių svarstymo – ELTA) yra chaotiškas ir kartais mes nesuprantame, kas vyksta. Tikrai prašyčiau kreiptis į ECB dėl bankų mokesčio, tai yra privaloma“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad Seimas spalį priėmė svarstyti Finansų ministerijos parengtą valstybės biudžeto įstatymo projektą. Kitų metų valstybės biudžete planuojama gauti 11,5 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 12,6 mlrd. eurų.

Po pateikimo už kitų metų biudžeto projektą balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė – 36.

Valstybės biudžeto išlaidos augs 8 proc., iki 940 mln. eurų, „Sodros“ – 11,7 proc., iki 472 mln. eurų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) – 7,4 proc., iki 145 mln. eurų, savivaldybių – 11,6 proc., iki 339 mln. eurų.

Valstybės biudžeto pajamos augs 9 proc., iki 956 mln. eurų, „Sodros“ – 9,1 proc., iki 407 mln. eurų, PSDF – 11,7 proc., iki 241 mln. eurų, o savivaldybių – 11,9 proc,. iki 350 mln. eurų.

Nominalus valdžios sektoriaus perteklius kitąmet, planuojama, bus ne mažesnis nei 0,2 proc. BVP.

Vyriausybė iš esmės pritarė siūlomam Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektui ir bankų bei kreditų unijų apmokestinimui. Taip pat nutarta Seimui siūlyti organizuoti konsultacijas dėl abiejų mokesčių poveikio.