Iš Finansų ministerijos parengtos 2020 metų valstybės biudžeto pajamų struktūros matyti, kad 2017 m. dividendai ir valstybės įmonių pelno įmokos sudarė 81,3 mln. eurų, 2018 m. – 175,4 mln. Eur, 2019 m. planas – 206,3 mln. Eur, o į 2020 metų biudžetą teplanuojama surinkti 165,6 mln. Eur. Vadinasi, kitais metais valstybės valdomos įmonės prie biudžeto prisidėtų apie 40 mln. eurų mažiau.
Finansų ministerija DELFI komentuoja, kad Stebėsenos ir prognozių agentūra kiekvienais metais pateikia Finansų ministerijai informaciją apie planuojamus bendrovių dividendus ir valstybės įmonių pelno įmokas.
„2020 m. dividendų ir pelno įmokų prognozė atlikta įvertinus numatomus įmonių veiklos rezultatus 2019 metais“, – rašoma Finansų ministerijos atsakyme.
Šapoka: dividendų pajamos – netinkamas ilgalaikių įsipareigojimų šaltinis
Finansų ministras Vilius Šapoka po dalyvavimo Lietuvos socialdemokratų darbo posėdyje, kur aptarė biudžeto projektą, DELFI teigė, kad ekonominė situacija lemia dividendų ir pelno įmokų sumažėjimą.
„Natūralu, nes ekonomikos augimas lėtėja, o įmonėms vis tiek reikia investuoti, kad užtikrintų veiklą. Be to, kai kuriose įmonėse formuojami papildomi rezervai ir, žinoma, turi įtakos tų įmonių rezultatai, kurie susiję su reguliuojama veikla“, – teigė jis ir pridūrė, kad kiekvienos įmonės situacija gan skirtinga.
Susitikimo su parlamentarais metu jis pasakojo, kad išmokamų dividendų ir paskirstomo pelno dalis siekia nuo 60 iki 80 proc.
„Toks rodiklis kai kuriais atvejais viršija net standartinį privataus sektoriaus rodiklį; jeigu mes padarytume iki 100 proc., tai išsemtume galimybes pačioms įmonėms investuoti“, – kalbėjo finansų ministras.
Viešumoje diskutuojama, kad valstybės valdomos įmonės galėtų reikšmingiau prisidėti prie biudžeto. Tuomet šias lėšas būtų galima skirti, pavyzdžiui, pensijoms ar vaiko pinigams padidinti. Finansų ministras taip nemano.
„Visuomet, kai prognozuoji pelno rodiklius, yra žymiai sudėtingiau, nes tai priklauso nuo aibės kintamųjų. Dėl to laikoma, kad dividendų pajamos nėra tinkamas šaltinis ilgalaikiams socialiniams įsipareigojimams prisiimti, nes tai labai kintamas dydis“, – sako finansų ministras.
V. Šapoka taip pat pamini, kad dalis gaunamų dividendų keliauja į valstybės rezervą, kuris padėtų ekonominio nuosmukio metu.
„O kalbant apie efektyvumą, žinoma, nemažai žingsnių padaryta, kad tas turtas būtų valdomas efektyviau, bet tikrai galime rasti ir labai gerų pavyzdžių ir pavyzdžių, dėl kurių reikėtų susirūpinti“, – mano finansų ministras.
Mačiulis nemano, kad reikėtų nuleisti kartelę
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įsitikinęs, kad į biudžetą iš dividendų ir pelno įmokų kitais metais neturėtų būti surenkama mažiau nei šiemet.
„Ekonomikos augimo lėtėjimas negali būti to priežastis, nes vis dėlto tai yra augimas, o ne ekonomikos „susitraukimas“, dėl ko galėtų sumažėti valstybės valdomų įmonių pajamos ir pelnas.
Planas surinkti mažiau pajamų į valstybės biudžetą iš dividendų ir sumokamo pelno mokesčio būtų galimas tik tuo atveju, jeigu didžiosios valstybės valdomos įmonės planuotų, pavyzdžiui, kokias nors dideles investicijas, dėl ko visas uždirbtas pelnas būtų nukreipiamas į tų investicijų finansavimą“, – sako ekonomistas.
Jis iš karto pažymi, kad net ir tokiu atveju tai būtų klaida.
„Lietuvos valstybės valdomos įmonės turi keistą, išskirtinį bruožą – nepagrįstai didelė dalis veiklos finansuojama nuosavu kapitalu, o ne skolintu, lyginant su privačiu sektoriumi arba valstybės valdomomis įmonėmis kitose šalyse“, – sako ekonomistas N. Mačiulis ir nurodo, kad nuosavas kapitalas šiais laikais yra gerokai brangesnis nei skolintas.
Ekonomisto manymu, alternatyvų yra. Dėl to net ir planuojant dideles investicijas nereikėtų nuleisti žemiau kartelės ir į kitų metų biudžetą įnešti mažiau iš dividendų ir pelno įmokų.
Jis taip pat nepritaria finansų ministro V. Šapokos argumentui, kad dividendais negalima finansuoti ilgalaikių socialinių įsipareigojimų. Pasak jo, užkelta kartelė valstybės valdomoms įmonėms prisidėti reikšmingiau suteiktų tam tikro stabilumo.
„Galime sakyti, kad nuolatiniams įsipareigojimams dengti yra skiriama pajamų iš įvairiausių mokesčių, jos ir taip didėja dėl natūralaus ekonomikos augimo, maždaug 0,5 mlrd. eurų per metus, o atsiradusioms vienkartinėms papildomoms išlaidoms galima skirti lėšų, gaunamų iš valstybės valdomų įmonių.
Bet vis tiek valstybės biudžete juk nėra to principo, kad visos gaunamos lėšos – tikslinės. Niekas nesako, kad lėšos, gautos iš PVM, nukreiptos į vaiko pinigus, lėšos iš akcizų – keliams tiesti, o lėšos iš mokesčių – kitiems tikslams įgyvendinti. Nemanau, kad tai reikėtų sureikšminti.
N. Mačiulis priminė Švedijos pavyzdį. Kaip anksčiau jis skelbė savo komentare, Lietuvos valstybės valdomų įmonių nuosavo kapitalo grąža pernai siekė 2,1 proc., o pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo iki 1,7 procento. Švedijoje ji svyruoja nuo 6 iki 16 procentų. Ekonomistas skaičiavo, kad jei Lietuvos valstybės valdomų įmonių portfelio nuosavo kapitalo grąža siektų 6 proc., per metus jos uždirbtų 318 mln. eurų pelno. O tai reiškia, kad kai kuriems pažadams įgyvendinti neprireiktų didinti mokesčių.
„Turint konkretų tikslą, kiek nuosavas kapitalas kokią grąžą turi uždirbti, tai pajamos nebūtų nei laikinos, nei labai svyruojančios. Akivaizdu, kaip reikia padidinti įmonės efektyvumą, kad tas pelnas būtų uždirbamas. Didesni susvyravimai galimi tik krizių atvejais, o ne vienais ar kitais metais, kai keičiasi valdžia, skirtingi ministrai turi skirtingus planus ir vizijas, kaip turi būti valdomos tos įmonės. Nevadinčiau to vienkartinėmis pajamomis, tai būtų kokio nors valstybės turto pardavimas, bet VVĮ turi uždirbti nuolatinius dividendus ir nuolat papildyti biudžetą“, – mano finansų ministras.
Mauricas: tai gali būti susiję su rinkimais
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pirmiausia teigia, kad į kiekvieną valstybės valdomą įmonę reikėtų žiūrėti atskirai ir aiškintis, kodėl mažėja įnašas į valstybės biudžetą. Jis pastebi, kad įtakos tam gali turėti tiek didelės investicijos, tiek artėjantys rinkimai.
„Turint omenyje, kad valstybės valdomų įmonių grąža Lietuvoje yra gerokai žemesnė nei Vakarų Europos valstybėse, ypač lyginant su Skandinavijos valstybėmis, visgi turėtų būti pelningumo tendencija, o taip pat – ir pelno augimas.
Tai gali būti susiję su tam tikru noru rinkimų metais „nekelti bangų“ ir arba įpareigoti daugiau socialinių paslaugų teikti įmonėms (iš dalies – situacija su Lietuvos pašto įmone), arba padidinti investicijas, taip sumažinant pelną, bet, aišku, investicijos gali būti tikslingos ir nelabai tikslingos. (…) Galbūt vykdyti daugiau projektų, kad tos darbo vietos būtų kuriamos; tų įmonių išlaidos gana nemažos. Tokios galimybės negalima atmesti“, – svarsto ekonomistas.
Jo nuomone, dabartiniu ekonomikos ciklo etapu kaupti rezervą yra sveikintina, tačiau valstybės valdomos įmonės turėtų pakankamai rezervų, jei daugiau dividendų generuotų tvarkydamos savo kaštų bazę.
„Prieš dešimtmetį tos įmonės buvo neliečiamųjų kasta: sąnaudos buvo išpūstos kartais iki absurdiškų dydžių. Kuo didesnės išlaidos, tuo svarbesnė įmonė, o kadangi motyvacija rodyti pelną buvo nedidelė, tai įmonės stengdavosi kiek įmanoma labiau išpūsti savo išlaidas – kiek gauna pajamų, tiek – išlaidų, kad pelno eilutė būtų kaip galima mažesnė. Ir darbuotojų visokių pažįstam, giminių įdarbindavo, ir pirkimus labai brangius darydavo, konsultantus samdydavo. Deja, vis dar yra tokių dalykų, jų kažkiek mažėja. (…) Jeigu būtų efektyvesnės, užuot pinigus skyrusios neefektyvioms išlaidoms finansuoti, sumokėtų į biudžetą“, – komentavo Ž. Mauricas.
Jis pabrėžė, kad būtina didinti valstybės valdomų įmonių efektyvumą ir pelningumą, jei norima ateityje pritraukti privačius investuotojus.
Stokoja ambicijų uždirbti pelno
2019 metų liepos mėnesį Valdymo koordinavimo centras paskelbė, kad 38 proc. valstybės valdomų įmonių (VVĮ) savo strateginiuose veiklos planuose nėra išsikėlusios ambicingų pelningumo rodiklių.
„Vertindami, kaip valstybės valdomos įmonės įgyvendina savo strateginius veiklos planus, tegalime rašyti „septintuką“, nes pasigendame ambicingų pelningumo rodiklių siekimo. 38 proc. VVĮ pernai nebuvo išsikėlusios nuosavo kapitalo pelningumo (ROE) arba grynojo pelno, kaip pagrindinio siektino pelningumo rodiklio, nepaisant to, kad komercinę veiklą vykdančioms įmonėms Vyriausybė nustato siektiną nuosavo kapitalo kainą, o kas dešimta VVĮ apskritai nesiekė jokių pelningumo rodiklių“, – tuomet pranešime spaudai cituotas Valdymo koordinavimo centro funkcijas atliekančios VšĮ „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ direktorius Vidas Danielius.
Skelbta, kad ambicijų stoka uždirbti grąžą valstybei yra ydinga ir nepateisinama praktika, nes net ir toms VVĮ, kurios nevykdo jokios komercinės veiklos, Vyriausybė yra iškėlusi reikalavimą dirbti bent nenuostolingai. Skelbta, kad įmonės linkusios daugiau išsikelti nefinansinius tikslus, be to, situacija kiekvienoje įmonėje žymiai skiriasi, mat vienoje gali būti iškelti 5 strateginiai tikslai ar rodikliai, o kitoje – 60.
Pranešime spaudai buvo akcentuojama, kad VVĮ vengia detaliai pateikti aplinkos veiksnius, kurie turi arba ateityje turės įtakos įmonės veiklai, pateikiami pernelyg abstraktūs paaiškinimai, kodėl buvo nepasiekti tam tikri rodikliai, arba apskritai jų nepateikiama.
Visos VVĮ yra suskirstytos į keturis sektorius: susisiekimo, energetikos, miškininkystės ir kitų įmonių.
Lietuvos valstybės valdomų įmonių veiklos 2019 m. sausio–birželio mėn. tarpinėje ataskaitoje rašoma, kad energetikos sektorių sudaro keturios VVĮ, kurios valdo didžiausią dalį portfelio turto – 49,8 proc. (4,8 mlrd. eurų). Šio sektoriaus įmonių pajamos 2019 metų pirmąjį pusmetį buvo 942,8 mln. eurų – 63,2 proc. viso portfelio pajamų.
Susisiekimo sektoriui priskiriamos devynios įmonės, kurios valdo 32,9 proc. portfelio turto (3,2 mlrd. eurų) ir kuriuo disponuodamos per 2019 metų pirmąjį pusmetį uždirbo 26,3 proc. (391,6 mln. eurų) portfelio pajamų.
Miškininkystės sektoriui priklauso viena valstybės valdoma įmonė – VĮ Valstybinių miškų urėdija. Šios įmonės turtas sudaro 14,3 proc. (1,4 mlrd. eurų, įskaitant Valdymo koordinavimo centro įvertintus komercinės paskirties miškus) analizuojamų VVĮ turto, o uždirbtos pajamos – 5,6 proc. (83,0 mln. eurų) viso portfelio apyvartos.
Kitų įmonių sektoriui priskirtos 38 įmonės. Bendrosios sektoriui priskiriamų įmonių pardavimo pajamos sudarė tik 5,0 proc. (74,4 mln. eurų) portfelio pajamų, o disponuojamas turtas – 3,1 proc. (295,9 mln. eurų) viso portfelio turto.
Per šių metų pirmą pusmetį prijungimo, likvidavimo ar kitais būdais panaikintos 7 valstybės valdomos įmonės, kurių veikla buvo neefektyvi, nuostolinga ir perteklinė.
Per paskutinius 12 mėnesių bendros visų VVĮ pajamos išaugo daugiau nei 10 proc. ir 2019 metų viduryje siekė beveik 1,5 mlrd. eurų. Bendrai visų VVĮ valdomas turtas šiemet padidėjo beveik 0,4 mlrd. eurų ir birželio pabaigoje siekė 9,7 mlrd. eurų.
