Antradienį vykusiame Trišalės tarybos posėdyje K. Krupavičienė teigė, jog psichologinis smurtas darbo vietoje nėra tik kurios nors vienos profesijos atstovų problema.

„Prieš kurį laiką visuomenę sujaudino žinia, kad dėl psichologinio smurto darbe iš gyvenimo pasitraukė jaunas traumatologas, dviejų vaikų tėvas dėl, galimai, darbinių problemų.

Šis atvejis sukrėtė visą medikų bendruomenę ir dar kartą parodė, kad tai nėra vien tik medikų problema, nes psichologinio smurto darbo vietoje apraiškos pastaruoju metu pasirodė kalėjimų medikų bei kitų darbuotojų, net gi aukšto rango tarnautojų, pvz. teisėjų tarpe.

Susiklosčiusi jautri situacija atskleidė problemą, kad darbuotojai neturi priemonių ir mechanizmų, kuriais remiantis būtų galima išvengti nepageidaujamų reiškinių darbuotojų ir visuomenės tarpe“, – rašoma K. Krupavičienės pareiškime.

Profsąjungų atstovė nurodė, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas apsiriboja vien tik Darbo kodeksu.

„Darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.

Darbdavys imasi visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti“, – rašoma įstatyme.

Tuo metu K. Krupavičienė teigė, kad nei vienas teisės aktas nesudaro galimybės smurto ir streso darbe prevencijai, negarantuoja, jog teisės aktuose numatytos priemonės būtų efektyvios, o ne deklaratyvios.

„Išreikšdami solidarumo paramą nukentėjusiesiems ir ieškodami būtų atsiradusiai problemai spręsti, siūlome įstatymų leidėjams reaguoti į susiklosčiusią situaciją, reglamentuojant šio reiškinio valdymo priemonių aiškų mechanizmą, sukuriant konkrečias, darbuotojams prieinamas pagalbos priemones:

Pirma, ratifikuojant Tarptautinės darbo organizacijos 190 konvencija „Dėl smurto ir priekabiavimo panaikinimo darbo aplinkoje“;

Antra, atitinkamai pakeičiant Darbo kodekso 30 straipsnį ar/ir priimant poįstatyminį teisės aktą, leidžiantį aiškiai reglamentuoti nukentėjusių darbuotojų gynimo(si) priemones;

Trečia, parengti ir išplatinti darbuotojams, nukentėjusiems nuo psichologinio smurto darbo aplinkoje, informaciją dėl pagalbos priemonių pasiekiamumo“, – ragino „Solidarumo“ pirmininkė.

Kristina Krupavičienė

Smurtas prieš darbdavius

Posėdyje dalyvavusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė sakė, kad darbuotojų atstovams reiktų daugiau dėmesio skirti metodinės medžiagos parengimui.

„Pažiūrėkime, kas vyksta praktikoje, ką galime padaryti. Nereikėtų tylėti, jei žinome įmonėse atvejus. Turime patys aktyviau pradėti nuo savęs, aktyviau ginti žmones, kurie kenčia nuo psichologinio smurto. Jei turėsime daugiau dokumentų – dėl to situacija nesikeis“, – sakė ji.

E. Radišauskienė pridūrė, jog Darbo kodekse gali būti taikymo problema, nes tai sudėtinga aprašyti.

„Nereikia norėti visko „sukišti“ į Darbo kodeksą. Geriau pagalvoti, ko reikėtų, kokios metodinės medžiagos. Beje, įrodyti mobingą darbe labai sunku ir kitose šalyse, mes čia auksinių taisyklių neišrasime“, – sakė viceministrė.

Darbdavių atstovas S. Gailiūnas pritarė E. Radišauskienės pastaboms.

„Labai gerai, kad kreipėsi į darbuotojus. Psichologinį smurtą patiria, ypač veikiant stiprioms profesinėms sąjungoms, darbdaviai. Ateina profsąjungos, prašo pakelti atlyginimą“, – pasakojo jis.

Šis pareiškimas sukėlė profesinių sąjungų atstovų juoką. „Nežinojome, kad esame tokie galingi“, – sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Pagalbos telefonai:
Psichologinės pagalbos tarnybaTelefono numerisDarbo laikas
Jaunimo linijaBudi savanoriai konsultantai 8 800 28888I-VII, visą parą
Vaikų linijaBudi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111I-VII, 11:00 - 23:00
Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui)Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai 8 800 77277II–VI, 16.00 - 20.00
Pagalbos moterims linijaPagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai 8 800 66366I-VII, visą parą
Vilties linijaPagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123I-VII, visą parą
Krizių įveikimo centrasKonsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) 8 640 51555I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.
Sidabrinė linijaBudi savanoriai konsultantai 8 80080020I-V, 8.00-20.00
Emocinė parama internetu
„Vaikų linija“Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.ltAtsako per 36val.
„Jaunimo linija“Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/laiskaiAtsako per 2 darbo dienas
„Vilties linija“Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.comAtsako per 3 darbo dienas
„Pagalbos moterims linija“Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.ltAtsako per 3 darbo dienas
Psichologinės konsultacijosRašyti el. paštu: psyvirtual@psyvirtual.lt.Daugiau informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.ltAtsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiemsRašyti el. paštu: laukiam@artimiems.ltAtsako per 2-3 darbo dienas
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Darbo laikas: I, III, V 16.00–20.00 Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64.