Seimui pateiktoje LB išvadoje dėl 2020 metų biudžeto projektų pažymima, kad abejonių kelia ir tai, ar iš tikrųjų 2020 metais planuojama anticiklinė fiskalinė politika. Anot centrinio banko, projektuose pateikiama informacija rodo, kad fiskalinė politika ir šiemet yra prociklinė, o ne neutrali, kaip buvo planuota rengiant 2019-ųjų biudžetą.

Valdžios sektorius kitąmet gali būti deficitinis

LB vertinimu, valdžios sektoriaus balansas 2020 metais bus prastesnis, nei projektuose planuojamas 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) perteklius.

„Reikšminga numatomo pertekliaus dalis grindžiama papildomomis pajamomis dėl geresnio mokesčių administravimo – 187 mln. eurų, arba 0,4 proc. BVP, kartu nepateikiant įtikinamų priemonių, užtikrinančių, kad papildomos pajamos bus tikrai surinktos“, – teigia LB išvadoje.

Joje pažymime, kad abejones sustiprina ir tai, kad panaši papildomų pajamų suma iš geresnio mokesčių administravimo buvo planuota ir 2019 metais, tačiau iš projektuose pateikiamų skaičių matyti, kad šis planas nėra vykdomas. Ekonomikai augant sparčiau nei prognozuota, šiemet numatomas pajamų iš mokesčių bei socialinių įmokų ir BVP santykis bus 30,4 proc. – mažesnis, nei planuota 2019-ųjų biudžete (30,9 proc.).

LB teigimu, eliminavus administravimo gerinimo pajamas ir atsižvelgiant į centrinio banko naudojamą produkcijos atotrūkio nuo potencialo įvertį, kuris yra didesnis nei naudotas sudarant biudžetų projektus (atitinkamai 2,6 ir 2,2 proc. BVP), valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 0,2 proc. BVP.

Pasitvirtinus LB vertinimams, valdžios sektorius deficitinis būtų po ketverių metų pertraukos.

Rizika dėl fiskalinės drausmės taisyklių

Pasak LB, tikėtinas prastesnis, nei numatyta projektuose, valdžios sektoriaus balansas daugiausia prisideda prie to, kad 2020-ųjų projektai netenkina Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme įtvirtintos perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės. Pagal ją struktūrinio valdžios sektoriaus balanso absoliuti vertė kitąmet turi būti mažesnė už vidutinio laikotarpio tikslo absoliučiąją vertę ir, palyginti su 2019 metais, sumažėti.

Projektuose teigiama, kad 2020 metais valdžios sektoriaus struktūrinis balansas tenkins šią taisyklę, nes jo absoliuti vertė bus minus 0,7 proc. BVP, kai tuo metu šiemet ji sieks minus 1,4 proc. BVP. Tuo metu LB skaičiuoja, kad šis rodiklis kitąmet sieks minus 1,4 proc. BVP ir bus 0,1 procentinio punkto prastesnis, ne šiemet (minus 1,3 proc. BVP).

LB pabrėžia, kad perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės nesilaikoma ir šiemet. 2020 metų biudžetų projektuose nurodoma, kad šiemet laukiamas 1,4 proc. BVP valdžios sektoriaus struktūrinis deficitas, arba 0,6 procentinio punkto prastesnis, nei 2019 metais (minus 0,8 proc. BVP).

„Kad 2019 metais nebus laikomasi Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatų, Lietuvos bankas atkreipė savo išvadoje Seimui dėl 2019 metų biudžeto projekto. Tai, kad 2019 metais Lietuvoje vykdoma prociklinė fiskalinė politika, nurodo ir Europos Komisija“, – pabrėžė LB.

LB vertinimu, 2020 metais planuojama vykdyti fiskalinė politika taip pat bus prociklinė arba neutrali, o ne anticiklinė, kaip teigiama projektuose.

Planuojamas skolinimasis įtakos finansų sistemos stabilumui neturės

LB teigimu, 2020 metais planuojama pasiskolinti 2,7 mlrd. eurų, tačiau didžioji šių lėšų dalis bus skiriama esamai skolai grąžinti, todėl skolinimasis reikšmingos įtakos šalies finansų sistemos stabilumui nedarys.

„Apie 80 proc. pasiskolintų lėšų bus skirta vidaus ir užsienio skolai grąžinti, o kita dalis bus kaupiama obligacijoms 2021 metų kovą išpirkti. Be to, palūkanų normoms ir toliau mažėjant, toks refinansavimas turėtų sumažinti ateities skolos tvarkymo sąnaudas. Taigi, nors bendra valdžios skola nominaliąja verte 2020 metais padidės, manytina, kad tai reikšmingo poveikio pasitikėjimui šalies finansų sistemos stabilumu nepadarys“, – nurodė centrinis bankas.

LB taip pat pažymėjo, kad ekonomikai augant valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis toliau nuosaikiai mažėja ir šių metų pabaigoje turėtų sudaryti apie 35,1 proc. (2016-ųjų pabaigoje – 41 proc. BVP). Kita vertus, šis santykis vis dar bus reikšmingai didesnis nei prieš 2009 metų krizę (2018-ųjų pabaigoje – 14,6 proc. BVP).

Savivaldybių realus skolos lygis – neaiškus

LB teigiamai vertina planus 2020 metais didinti finansavimą savivaldos institucijoms, išlaikant griežtą jų skolinimosi kontrolę, tačiau pažymi, kad nerimą kelia tai, jog iki šiol nėra aiškus konsoliduotas savivaldos institucijų ir joms priklausančių įmonių finansinių įsipareigojimų dydis.

„Tokia padėtis kelia riziką, kad realus savivaldos institucijų ir įmonių įsipareigojimų dydis gali būti didesnis nei tas, kuris naudojamas vertinant, kaip
savivaldos institucijos ir įmonės laikosi skolos limitų, todėl rekomenduotina imtis priemonių, užtikrinančių tinkamą duomenų apie savivaldos institucijų ir įmonių skolą kokybę“, – pabrėžė LB.

Planuojama, kad savivaldybių skolos limitas kitąmet bus toks pat kaip ir 2019 metais (60 proc.), o Vilniaus miesto savivaldybei jis sumažintas nuo 85 iki 75 procentų.

Savivaldybių įsipareigojimai pagal garantijas dėl jų valdomų įmonių prisiimtų finansinių įsipareigojimų negalės viršyti 10 proc. prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų, o savivaldybių mokėtinos sumos (išskyrus sumas paskoloms grąžinti) 2020 metų pabaigoje negalės būti didesnės nei jų pradžioje.

Tokie patys apribojimai buvo numatyti ir 2019 metų biudžete.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)