Lenkijos ekonomikos mokslų daktaras Mariuszas Zygierewiczas šiuo metu Lenkijos bankų asociacijoje vadovaujantis Ekonominio reguliavimo skyriui interviu DELFI papasakojo apie Lenkijos bankų sektorių. Pasak jo, matomi tokie patys procesai, kaip ir Lietuvoje – skyrių mažėja, grynųjų pinigų operacijos skyriuose kainuoja brangiai, tačiau yra vienas didžiulis skirtumas – Lenkija turi stiprius kooperatinius bankus, kurie veikia mažesniuose miestuose ir yra tapę bendruomenės dalimi.

Taip pat interviu jis pakomentavo, ar galėtų lenkiškas bankas žengti į Lietuvą. Anot jo, realistiškai žiūrint, yra kelios priežastys, kodėl tai neįvyks. Visgi, jei nutiktų priešingai, lenkiško banko atėjimas gali būti ne toks, kokio visi tikėtųsi.

– Kokia šiuo metu situacija bankiniame sektoriuje Lenkijoje?

– Bendrai kalbant, situacija bankiniame sektoriuje Lenkijoje yra gera. Svarbu tai, kad mes matome besikeičiančią savo bankinio sektoriaus struktūrą: turėjome didesnę dalį užsienio kapitalo bankų, o dabar dominuojančią rolę žaidžia vietiniai – valstybės ir privatūs bankai. Šiuo metu 55-60 proc. rinkoje priklauso vietiniams bankams. Viena priežasčių buvo ta, kad kai kurie užsienio kapitalo bankai pardavė savo veiklą lenkų bankams.

Iš esmės bankų situacija Lenkijoje gera dar dėl to, kad mes turime nemažai bankų – iš viso 31 bankas. Taip pat yra ir užsienio bankų filialai. Tad rinka yra konkurencinga. Nėra vienas, du ar trys didžiausi bankai, kurie dominuotų rinkoje, bet yra 8-9 bankai, kurie turi panašią poziciją.

Paskutiniais metais matome, kad kai kurie bankai atsiduria prastesnėje ekonominėje situacijoje: turi problemų vystant veiklą ir mažai ką gali padaryti, vienas šių bankų yra didelis. Tai gali sukelti nestabilumą visame sektoriuje. Tikimės, kad šis bankas ras naujo kapitalo, jog galėtų vystytis. Visgi iš esmės situacija yra gera bankiniame sektoriuje, tik ne tokia gera, kokia yra buvusi anksčiau.

Be to, palyginus su Lietuvos situacija, mes vis dar turime iš 19-20 a. pradžios likusius daugiau nei 500 kooperatinių bankų, kurie dirba kartu dvejose grupėse. Jie turi beveik 10 proc. rinkoje, kai kuriose vietovėse 7 proc., kitose - 11 proc. Jie svarbūs, nes yra vietiniai ir veikia vietinėse bendruomenėse mažesniuose miestuose. Jie yra aktyvūs tik tame konkrečiame regione, yra arti klientų. Kiekvienas darbuotojas banke beveik asmeniškai pažįsta kiekvieną klientą, nes dirba mažose bendruomenėse.

– Lenkija taip pat turi valstybinį banką, tiesa?

Taip, mes turime valstybės valdomą komercinį banką PKO. Bankas iš esmės dirba įprastai, su juo elgiamasi kaip su įprastu banku – nėra išskirtas iš mokesčių mokėjimo, įskaitant bankų mokestį. Jis suteikia paslaugas, bet daugiau verslo klientams. Šio banko strategija yra nesivaržyti su privačiais bankais. Strategija – suteikti kreditą ten, kur privatūs bankai nenori žengti, kur kredito davimas ne toks saugus.

Mes žinome, kad jūsų bankinis sektorius pelningas, tai gali būti potenciali plėtros kryptimi. Tačiau realistiškai žiūrint, nemanau.
Mariuszas Zygierewiczas

– Lietuvoje daug diskutuota apie tai, ar žengs lenkiškas bankas į Lietuvą. Ir mūsų prezidentas buvo pakvietęs lenkišką banką į Lietuvą. Kaip manot, ar tai įmanoma?

– Teoriškai tai įmanoma. Mes žinome, kad jūsų bankinis sektorius pelningas, tai gali būti potenciali plėtros kryptimi. Tačiau realistiškai žiūrint, nemanau. Užsienio kapitalo bankai tai gali daryti iš savo motininės įmonės, nėra tikslo per Lenkiją, tad galime kalbėti apie lenkiško kapitalo banką. Yra du didieji bankai Lenkijoje, kurie galbūt būtų suinteresuoti plėsti veiklą, tačiau yra tam tikrų apribojimų. Pirmiausia, bankų Lenkijoje pelningumas yra gana ribotas tad galimybė vystyti verslą kitoje šalyje taip pat ribota. Antra, bankų mokestis Lenkijoje turėjo įtakos mūsų konkurencingumui. Trečia, mūsų bankai daugiausia yra susitelkę į tas šalis, kur veiklą vysto jų klientai.

Jeigu įvyktų koks pokytis ir viskas vystytųsi link ėjimo į Lietuvos rinką, galėčiau įsivaizduoti, kad tas skyrius ar filialas, nežinau kokia forma įsisteigtų, jis būtų limituotas, turėtų augti organiškai. Tai reiškia, kad žingsnis po žingsnio augintų verslą, tačiau ne, pavyzdžiui, pirktų banką, kuris jau aktyvus šioje rinkoje. Tad būtų labai lėtas progresas, o ne didelis investavimas į Lietuvos rinką.

Jeigu įvyktų koks pokytis ir viskas vystytųsi link ėjimo į Lietuvos rinką, galėčiau įsivaizduoti, kad tas skyrius ar filialas, nežinau kokia forma įsisteigtų, jis būtų limituotas, turėtų augti organiškai. Tai reiškia, kad žingsnis po žingsnio augintų verslą, tačiau ne, pavyzdžiui, pirktų banką, kuris jau aktyvus šioje rinkoje.
Mariuszas Zygierewiczas

– Mes dažnai girdime argumentą, kad Lietuvos rinka per maža, dėl to nesulaukiama susidomėjimo. Kaip manot, ar rinkos dydis čia turi įtakos?

– Lietuvos rinka iš tiesų nėra didelė, tačiau čia yra užsienio kapitalo bankų, kurie aktyviai veikia. Tad nėra priežasties, kodėl nežengti į Lietuvos rinką. Be to, pavyzdžiui, Čekija yra didesnė nei Lietuva, tačiau ganėtinai maža palyginti su Lenkija, tai jeigu yra potencialas, kodėl gi ne. Tačiau, man atrodo, svarbiausia yra tai, jeigu bankų klientai Lenkijoje turi minčių vystyti savo verslą Lietuvoje, tada mūsų strategija ne tik bankams, bet ir valstybei, būtų padėti mūsų investuotojams, antrepreneriams aktyviai investuoti užsienyje. Jeigu nusprendžiama, kad Lietuva labai patraukli rinka lenkų antrepreneriui, tada tikriausiai bankai paseks paskui. Tačiau sunku pasakyti, ar ateitų bankas tam, kad suteiktų paslaugas visiems klientams, kurie pasiruošę imti paskolas ir paslaugas iš lenkiškų bankų.

– Viešojoje erdvėje buvo informacijos apie Šiaulių banką, kad galbūt jį galėtų įsigyti kažkas iš lenkiškų bankų.

– Aš neturiu informacijos apie tai. Ir dažniausiai tokios strategijos aptariamos už uždarų durų. Savo bankinėje struktūroje turime vieną banką, kuris ganėtinai didelis ir turi problemų. Turėsime spręsti tą problemą, tad tikriausiai tai lems, kad bankai nenukreips daug šaltinių į užsienį, kad pirmiausia vietinėje rinkoje susitvarkytų.

Be to, priklauso ir nuo daug kitų aspektų. Vis dar yra klausimas, ar Lietuvos valdžia tikrai nori lenkiškų bankų veiklos. Sunku eiti į verslą žinant, kad valdžios nusiteikimas yra skirtingas. Dėl to sunku pateikti atsakymą, ar nori eiti.

Iš esmės, nėra skirtumo ar tai didelė, ar maža rinka. Lietuva patraukli, nes yra euro zonos narė, tad yra tam tikras stabilumo ir saugumo elementas. Taip pat arti Lenkijos, tai svarbu. Bet, mano nuomone, jeigu ir bus investicijos, tai labai ribotos ir nedidelės.

– Jeigu Lietuvos valdžia nuspręstų įvesti mokestį bankams, ar tai turėtų įtakos sprendimui žengti į šią rinką?

– Tai turėtų įtakos. Ne tik įstatymo priėmimas jau yra informacija bankams, bet ir pats juodraštis, pasiruošimas yra informacija. Jeigu planuoji investicijas, turi tai daryti ilguoju terminu. Jeigu pradedi diskusiją apie mokestį, nėra svarbu, ar bus šiais, ar kitais, ar po dvejų metų. Jeigu jau kažkas ruošiasi šiam mokesčiui, tai yra tam tikras klausimas investuotojui, ar žengti į šią rinką ar ne. Jam tai generuotų papildomas išlaidas ir galbūt tai prisidėtų prie to, kad pasvarstytų, ar nėra per rizikinga čia žengti. Mūsų patirtis su mokesčiu aiški, mokestis ir apskritai didelė bendra našta bankiniam sektoriui riboja jį investuoti.

– Matome tam tikrus procesus Lietuvoje, kuomet dideli bankai uždaro skyrius mažesniuose miesteliuose, mažina grynųjų operacijas. Ar tokie patys procesai vyksta ir Lenkijoje?

– Taip, tai natūralu, kad skyrių skaičius vis mažėja. Stebime, kad didžiausi bankai nėra tokie aktyvūs mažuosiuose miestuose. Tačiau yra du skirtumai. Pirmiausia, vis dar yra daug skyrių, nes nemažai žmonių nori turėti asmeninį kontaktą su banko darbuotojais – nueina į banką, sumoka daugiau už transakciją grynaisiais skyriuje, bet nedaro to internetu, bankomatu, ar kitu būdu. Matome, kad bankai turi prisitaikyti prie šios situacijos. Keičiasi tai, kad svarbiausia ne uždaryti skyrių, bet pakeisti skyrių struktūrą – skyrius nebelieka toks didelis, yra mažesnis su 3-4 darbuotojais, bet ne daugiau, o anksčiau buvo 20-30 darbuotojų.

Keičiasi tai, kad svarbiausia ne uždaryti skyrių, bet pakeisti skyrių struktūrą – skyrius nebelieka toks didelis, yra mažesnis su 3-4 darbuotojais, bet ne daugiau, o anksčiau buvo 20-30 darbuotojų.
Mariuszas Zygierewiczas

Antras pokytis, tai mūsų skirtumas nuo Lietuvos, kad mes turime minėtus kooperatinius bankus, kurie veikia vietinėse rinkose ir jiems norint išgyventi reikia asmeninio kontakto su klientais. Tad jeigu didesnis bankas nusprendžia uždaryti skyrių, tada svarbesnę rolę žaidžia kooperatinis bankas. Tik čia jau iškyla kitas klausimas, nes tokiais bankais daugiau naudojasi smulkusis verslas. Dideliam verslui jie per maži, norint didesnės paskolos.

Taip pat Lenkijoje yra daug bankų skyrių patalpų, kurios nuomojamos, o ne priklauso pačiam bankui. Tad kaip sumažinti išlaidas? Tai galima daryti ribojant skyrių skaičių.

– O kaip dėl grynųjų pinigų operacijų? Lietuvoje kai kurie bankai iš viso atsisako grynųjų pinigų operacijų.

– Jūs galite naudotis grynųjų pinigų operacijomis skyriuose, tačiau tai kainuos daug brangiau. Tad didžioji komercinių bankų dalis naudojasi bankomatu, daro transakcijas internetu, o daugybė klientų, kurie nori naudotis grynaisiais, eina į kooperatinius bankus. Žinoma, už tokias paslaugas reikia sumokėti daug. Tačiau kadangi jie turi daug vyresnių klientų, jie ilgai tęs tokią veiklą. Komerciniai bankai taip pat vykdo grynųjų operacijas, bet jos labai brangios ir kiekvienas bankas turi bankomatų tinklą, tad siūlo gyventojams naudotis jais.

– Lietuvoje daug dėmesio susilaukia Fintech sektorius ir startuoliai, didinantys konkurenciją tradiciniams bankams. Kokia situacija yra Lenkijoje? Ar žmonės linkę naudotis startuolių paslaugomis?

– Mes stebime Fintech, kuris vystosi ganėtinai greitai ir dideliu mastu, tačiau taip pat svarbu, kad pas mus jie nėra labai dideli konkurentai bankams, nes iki dabar bankų teikiamos paslaugos yra gana modernios. Kai kurie bankai sako, kad yra didieji fintech'ai.

Jie žiūri į konkurencija tų smulkių Fintech, ir stebi, ar jie sėkmingi, ar ne. Jeigu tas Fintech konkurentas sėkmingas, jie nusprendžia jį nupirkti ir jo paslaugą įtraukti į savo banko paslaugų krepšelį. Ateityje bankai bus ne tik pagrindinėje gatvėje, bet vis daugiau integruoti į išmaniuosius įrenginius, internetą. Nenoriu pasakyti, kad bus bankininkystės pabaiga, bet bus visiškai kitoks būdas pristatyti paslaugas.

Kitas bankų pranašumas – informacija. Bankai turi daugybę informacijos apie klientus, ką jie daro su kortelėmis, kur moka – parduotuvėse, užsienyje, savo šalyse. Yra ganėtinai lengva suprasti, kokiose parduotuvėse apsiperka, kiek išleidžia. Dėl šios situacijos ateityje bankai galės suteikti papildomas paslaugas, pavyzdžiui, draudimo, nes žino, kad keliauji daug. Jie žino, kad tu perki degalus, vadinasi gali tau pasiūlyti draudimą mašinai. Tad žinoma bus pagrindinės paslaugos, bet ateityje bus daug vystoma ir naujų paslaugų, naudojant duomenis, kuriuos turi bankas.

– Nemanote, kad Fintech gali užimti tradicinių bankų vietą? Pavyzdžiui, „Revolut“. Ar jis populiarus Lenkijoje?

– Taip, vis populiaresnis ir populiaresnis kaip platforma, bet mes sakome gerai, koks skirtumas tarp „Revolut“ ir banko? Laikas. Bet iš tikrųjų tai nieko naujo. Pagrindinis „Revolut“ patrauklumas, kad gali konvertuoti valiutas nemokant papildomo mokesčio. Jeigu išimtume mokesčius iš bankinio sektoriaus, koks „Revolut“ patrauklumas būtų? Ganėtinai ribotas.

Žinoma, Fintech daro stimulą bankams vystytis. Bandai sako, kad bus didieji fintech'ai. Mes tai jau matome darbuotojų struktūroje – daug žmonių dirba IT skyriuje, mažiau, kurie turi ekonominį ar teisinį išsilavinimą, bet vis daugiau su IT žiniomis.

– Jūs paminėjote papildomą mokestį. Ar įmanoma, kad bankai atsisakytų papildomų mokesčių, kaip tai daro startuoliai?

– Tikriausiai ne, nes yra daugybė išlaidų. Palūkanų norma yra žema, tad turi surinkti kitokiais būdais pinigus. Konkurencija ne tokia didelė, jeigu būtų didesnė, tada gal.

– Pabrėžėte bankų galimybes panaudoti duomenis. Kaip sprendžiami saugumo klausimai šiuo atžvilgiu?

– Kiekvienais metais turime diskusiją, klausiame bankų prezidentų, kokia rizika yra didžiausia. Anksčiau būdavo kapitalo trūkumas, nauji reguliavimai. Šiandien tai apsauga. Kai kalbame apie kibernetines transakcijas, bankas yra daugiau Fintech ir mažiau tradicinis, sakome, kad svarbiausia yra duomenų apsauga, nes viena didelė klaida destabilizuos situaciją visiškai, nes pasitikėjimas – svarbiausia, ką turi bankai. Be pasitikėjimo gali būti labai rizikinga, kaip išgyventi.

Mes turime kibernetinio saugumo platformą savo asociacijoje ir visi bankai dalinasi informacija. Pavyzdžiui, jei nutiko kažkas viename banke, kitiems bankams informacija iš karto perduodama tuo pačiu metu. Taip pat informacija iš karto perduodama policijai. Turėjome patirties, kuomet iš vieno banko į kitą vyko transakcija ir buvo aptikta, kad tai apgaulinga vagystė. Tada kitas bankas sustabdė, atidavė pinigus pirmo banko klientui. (...) Mes saugūs tiek, kiek silpniausias bankas.

– Pabaigai, klausimas apie pinigų plovimo skandalus, turint omeny paskutinius atvejus su „Danske“, „Swedbank“. Kokį efektą šie skandalai turėjo Lenkijoje?

– Dėl to mes buvome apkaltinti prieš daug metų, tada pristatėme tam tikras procedūras, kurios apribojo tai labai stipriai. Tai buvo 2000 metų pradžioje. Problema yra ne tik Lenkijoje, bet visoje Europoje: surinkome daugybę informacijos, nusiuntėme į specialius centrus, bet problema, kad ši informacija nenaudojama daugiau.

Tikiuosi, kad situacija pasikeis, kad tai bus tema, kuria diskutuojama. Rugsėjį buvau Helsinkyje konferencijoje ir tai buvo viena pagrindinių temų, kalbant apie bankininkystę. Tai galbūt bus diskutuojama. (…) Bet iki dabar niekas nepasikeitė dėl reguliavimo., tai klausimas, kiek ilgai reikės diskutuoti, kiek skandalų turės pasirodyti, kad būtų padarytas progresas.

– Ačiū už pokalbį.

Lenkijos ekonomikos mokslų daktaras Mariuszas Zygierewiczas yra ilgametis Lenkijos bankų priežiūros pareigūnas, Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto konsultacinės grupės narys, šiuo metu – Lenkijos bankų asociacijos ekspertas, vadovaujantis Ekonominio reguliavimo skyriui.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (139)