„Turime pasverti tai, kad Lietuvoje tokių bankų yra buvę ir puikiai yra žinoma, kuo tai baigėsi, tai tikrai rizikos yra didelės. Jei būtų nutarta tiesiog steigti, įkurti naują valstybinį banką, tai pareikalautų tikrai labai milžiniškų sumų.
Antra, kaip ilgai toks bankas galėtų tvariai veikti. Tai labai svarbu, nes valstybės pagalba šiuo atveju būtų negalima ir jis turėtų veikti rinkos sąlygomis, atitikti visas esmines taisykles, būti prižiūrimas Lietuvos banko. Kitų šalių patirtis rodo, kad dažnai tokie bankai ima per daug rizikuoti ir juos reikia gelbėti mokesčių mokėtojų pinigais. Tų klaustukų yra tikrai daug“, – sakė finansų ministras.
Anot V. Šapokos, valstybinio komercinio banko steigimas būtų rizikingas žingsnis.
„Reikia visų pirma įsivertinti, kuriose srityse tos konkurencijos galimai trūksta, ar tai mokėjimo, ar pinigų išgryninimo, ar prieinamumo. Manau, kad galima rasti ir kitų sprendimų, apsieinant be tokio rizikingo žingsnio“, – teigė jis.
Mintis, kad „Lietuvos paštas“ galėtų teikti bankines paslaugas, ministro teigimu, turėtų būti įvertinta paties „Lietuvos pašto“.
Kaip ELTA jau rašė, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) atliko 2008-2009 metų ekonominės krizės priežasčių tyrimą.
Krizės tyrėjai siūlo atlikti galimybių studiją dėl komerciniais pagrindais veikiančio valstybinio banko, kuris būtų orientuotas į bazinių finansinių paslaugų paketą, gyventojų, verslo, valdžios sektoriaus kreditavimo ir kitų finansinių paslaugų suteikimą.
Prezidentas Gitanas Nausėda interviu portalui DELFI teigė, kad dabartinėje konkurencinėje aplinkoje mokesčius bankai galėtų mėginti perkelti į palūkanas, todėl vertėtų galvoti apie valstybinio komercinio banko steigimą.
