„Tai, kas vyksta su „Lietuvos paštu“, yra pasekmės. Jau dešimt metų tęsiasi viešųjų paslaugų privatizavimas, valstybė ir savivaldybės stumiamos lauk iš paslaugų teikimo. Ir visa tai duoda labai prastus rezultatus: vėlavo pensijų išnešiojimas, uždarinėjami skyriai, nėra kokybės. Štai čia yra tikroji problema“, – Eltai sakė G. Paluckas.
Jis pridūrė, kad vis daugiau viešųjų paslaugų Lietuva patiki rinkai – „nuo pensijų išnešiojimo ar šiukšlių tvarkymo iki darželių ir mokyklų“.
„Čia reikia ne valdybas ūmai atleidinėti ir kelt sumaištį, o keisti valstybės politiką iš esmės – sudaryti sąlygas valstybės ir savivaldybių įmonėms dirbti, teikti kokybiškas paslaugas ir galų gale užtikrinti, kas bus atsakingas už tų paslaugų kokybę ir prieinamumą politiniam lygmeny“, – kalbėjo G. Paluckas.
Pasak politiko, problemos, susijusios su „Lietuvos paštu“, nėra nei naujos, nei netikėtos.
„Lietuvos paštas“ yra vienas iš blogųjų pavyzdžių, kai buvo sugalvota, kad ta paslauga žmonėms kainuoja per brangiai, taigi ją reikia atiduoti rinkai. Reikia keisti konkurencijos įstatymus, o ne bejėgiškai dūsauti, kad kažkas kažko nepadarė, kaip, tarkim, nutiko metų pradžioje, kai tūkstančiams gyventojų vėlavo pensijų išnešiojimas“, – pridūrė G. Paluckas.
ELTA primena, kad Susisiekimo ministerija, pasinaudodama jai suteiktomis akcininko teisėmis, spalio 31 dieną priėmė sprendimą suformuoti naują „Lietuvos pašto“ valdybą.
Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį sakė, kad „Lietuvos paštas“ gali neatitikti valstybės keliamų lūkesčių, todėl susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius turi reaguoti į susidariusią situaciją.
