Didesnės importo išlaidos ir prarastos rinkos kelia pavojų ir per uostus vykdomai prekybai, kurios apyvarta per metus siekia 186 mlrd. JAV dolerių, o vartotojai permokės milijardus dolerių dėl padidėjusių kainų, teigiama Los Andželo uosto atliktame tyrime.
Pranešimo, paskelbto tuo pat metu, kai prezidentas Donaldas Trumpas pasisakė apie prekybos būklę, pagrindinės išvados smarkiai skiriasi nuo Baltųjų rūmų pastaraisiais mėnesiais skelbtos žinios, jog Jungtinėms Valstijoms neblogai sekasi tvarkyti su D. Trumpo daugiafrončiu prekybos konfliktu.
Užsitęsus prekybos karui, Jungtinių Valstijų pramonės lobistai šiais metais skundėsi vis daugiau, o ūkininkams ir gamykloms atėjo sudėtingas metas.
„Kai kurie regionai ir pramonės šakos jau susiduria su problemomis ir egzistuoja tikimybė, kad bus pakenkta darbo vietoms, įplaukoms ir pajamoms iš mokesčių“, – pranešime teigė Los Andželo uosto vykdomasis direktorius Gene'as Seroka.
D. Trumpas praėjusiais metais pradėjo prekybos mūšį su Kinija, apkaltinęs Pekiną pastangomis užtikrinti Kinijos pramonės dominavimą per valstybės intervencijas rinkose, intelektinės nuosavybės vagystes ir kitas praktikas.
Visgi ekonomistai perspėja, kad prekybos karas pradėjo smukdyti pasaulinę ekonomiką.
Praėjusį mėnesį D. Trumpas pranešė apie dalinį susitarimą su Pekinu, tačiau sutartis iki šiol nepasirašyta.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) praėjusį mėnesį pareiškė, kad prekybos karai gali nubraukti 0,8 proc. nuo pasaulio ekonomikos augimo kitais metais ir stabdo verslo investicijas Jungtinėse Valstijose.
Tyrimo duomenimis, per didžiausią šalies konteinerių uosto kompleksą, apimantį Los Andželo ir Long Byčo uostus, į abi puses pervežama prekių už 380 mlrd. JAV dolerių.
Kinijai tenka 54 proc. importo ir 29 proc. eksporto.