Seimas antradienį priėmė svarstyti „valstiečių“ įstatymo projektą dėl transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio.

Už įstatymo pateikimą balsavo 60 Seimo narių, prieš – 36, susilaikė – 16. Pagal siūlomą projektą, mokesčio objektas būtų M1 klasei ar N1 klasei priskirtos motorinės transporto priemonės, pirmą kartą registruojamos Lietuvos kelių transporto priemonių registre.

Mokestį mokėtų pirmą kartą registruojamos motorinės transporto priemonės valdytojas. Mokestį mokėtų vairuotojai, atliekantys registraciją nuo 2020 m. sausio 1 d. Skaičiuojama, kad mokesčio dydis svyruos nuo 40 iki 760 eurų. Tikimasi, kad kasmet šis mokestis valstybės biudžetą papildys apie 15 milijonų eurų. Parlamentaras Tomas Tomilinas teigė, kad įstatymas yra subalansuotas.

Laidoje ekonomistas kritikavo mokestį ir tikino, kad jis bus tik simbolinis.

„Šis mokestis yra į nieką nenutaikytas ir niekam neduos naudos. Tai yra labai simbolinis žingsnis, kurio gali išvengti visi, kas nori. Kalbama tik apie naujai į Lietuvą įvežamus automobilius. Nei vienas gyventojas, kuris dabar turi net ir labai taršų automobilį, nuo to niekaip nenukenčia, net jeigu jis tą automobilį parduoda kitam Lietuvos gyventojui, vėlgi jokia mokestinė našta neatsiranda. Apie tokį mokestį ir jo galimas pasekmes turi pagalvoti tik tie gyventojai, kurie planuoja pirkti teršiantį automobilį, šiuo metu esantį ne Lietuvoje. Greičiausia, tai padėvėti, taršesni automobiliai, kurių vis dar nemažai atvažiuoja į Lietuvą. Turbūt daliai gyventojų tai bus paskata pagalvoti arba pirkti jau čia esančius Lietuvoje automobilius, arba rinktis mažiau aplinką teršiančius automobilius. Galbūt ilguoju laikotarpiu ir turės įtakos, kad į Lietuvą atvažiuos mažiau tų ndėvėtų, aplinką teršiančių automobilių, bet tai yra labai simbolinis žingsnis“, – DELFI sakė N.Mačiulis.

Arnas Mazėtis, Matas Buzelis, Nerijus Mačiulis

„Autoplius“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis tikino, kad ne viskas iš Vakarų, kas yra absoliučiai pasenę, atkeliauja į Lietuvą.

„Nėra taip, kad viskas iš Vakarų, kas yra absoliučiai pasenę, yra vežama į Lietuvą. Didžioji dauguma įvežamų automobilių yra maždaug nuo 11-15 metų. Tokios amžiaus grupės automobiliai sudaro apie 46 proc. visos importo rinkos. Pastaruoju metu matome tendencijas, kad daugėja iš užsienio įvežtų automobilių proporcija, būtent naujesnių amžiaus grupių. Tikrai nėra taip, kad Lietuva viską surinktų, kad užsienyje jau yra pasenę. Žinoma, tie automobiliai tikriausiai kažkiek pajaunės, būtent importo rinkoje“, – tikino jis.

Anot N.Mačiulio, mokestis palies naujus automobilius.

„Tai palies ir naujus automobilius. Vis tik ta kartelė anglies dvideginio nuleista gana žemai. Tai neapmokestinami bus tik patys mažiausi ir ekologiškiausi automobiliai. Didžioji dalis, kurių tarša siekia 100 g/km už juos jau reikės mokėti. Perkant naują automobilį ta suma nėra tokia jau didelė, nėra tokia, kad kaip nors pakeistų sprendimą. Aš manau, kad pagrindinė funkcija, apie kurią galvojo įstatymo autoriai, kad perkantis automobilį žmogus galvotų ne tik apie jo grožį, galingumą, spalvą, bet ir apie taršą ir ar jam reikės mokėti“, – tikino N. Mačiulis.

Matas Buzelis pateikė statistikos, kiek automobilių sandėrių įvyksta vidaus rinkoje.

„Daugiausia sandėrių įvyksta vidinėje rinkoje. Per praėjusius metus visoe Lietuvos rinkoje įvyko apie 46o tūkst. automobilių sandorių, iš jų maždaug 260-270 tūkst. buvo naudotų automobilių vidinėje rinkoje. Praėjusiais metais buvo labai stipriai išaugęs importas. Šiais metais matome, kad sumenko. Prognozuojama, kad per visus šiuos metus į Lietuvą pastoviai registracijai bus įvežta apie 120 tūkst. naudotų automobilių“, – sakė jis.

Matas Buzelis, Nerijus Mačiulis

Tuo tarpu N.Mačiulis išreiškė nuomonę, kad toks mokestis gali prieštarauti ES teisei.

„Klausimas, ar toks mokestis neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, nes iš esmės tai prilygsta importo apmokestinimui. Nei viena Europos Sąjungos valstybė negali vienašališkai nuspręsti, kokios prekės yra apmokestinamos, importuojant jas. Aš manau, kad siekiant atnaujinti Lietuvos automobilių parką, reikėtų, kad neužsidarytų čia dėvėti, aplinką labiausiai teršiantys automobiliai. Būtent su tokiu įstatymu kaip ir skatiname palikti cirkuliaciją valstybės viduje, o ne skatinti juos eksportuoti ar utilizuoti.(...) Lietuvoje yra labai populiarus verslo modelis atvežti sudaužytus automobilius, juos čia remontuoti, sulipdyti iš kelių automobilių į vieną ir tuomet juos eksportuoti į Rytus. Tas verslo modelis gali būti prislopintas, nes jeigu automobilis čia ilgėliau užsibūna, jį jau reikia registruoti“, – kalbėjo jis.

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai priklausančių Seimo narių Valiaus Ąžuolo ir Agnės Širinskienės parengtame projekte taip pat numatyta, kad iki 2020 m. liepos 1 d. Vyriausybė turėtų parengti Miškų sodinimo programą, paskirti ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustatyti, kokia motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui.

Seimo opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija mano, kad įstatymo projektas dėl automobilių pirmos registracijos mokesčio, kurio įsigaliojimas planuojamas nuo kitų metų, prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymui.