UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) aikštelė nuo antradienio uždaryta, uostamiesčio gyventojai čia jau negali palikti padangų.

„Tikimės, kad tokia situacija ilgai nesitęs, kitą savaitę tikimės, kad išveš jas sunaikinti ir vėl galėsime priimti naujai. Nepatogu, bet nieko negalime padaryti. Šiais metais žmonės labai aktyviai atveža“, – sako KRATC Ekologinės infrastruktūros skyriaus viršininkė Ramunė Šličienė.

Anot pašnekovės, jį jų aikštelės padangos išvežamos į „Akmenės cementą“. Šios įmonės atstovas Richardas Sudaris patikino, kad panika nereikalinga, tiesiog įmonė atlieka planinius patikrinimus ir remontus, tad jau kitą savaitę vėl priiminės padangas. Alytaus gaisro pasekmė šios srities verslui, anot R. Sudario – daugiau visuotinė panika, bet realiai Alytuje iš Lietuvos surinktų padangų nebuvo ženkliai daugiau utilizuojama.

„Mes ne nepajutome gaisto Alytuje pasekmių tiesiogiai, darbo nepadaugėjo, mat ten buvo daugiausia, mano žiniomis, estiškos, belgiškos ir latviškos padangos. Jų rinkoje mes nepajutome. Mes surenkame padangas iš Lietuvos. Mes per metus sutvarkome apie 5 tūkstančius tonų padangų. Sausio mėnesį pasirašome sutartis,turime ilgamečius partnerius. Klaipėdos atveju – tai, maždaug, trijų dienų darbas. Į parą priimame apie 30 tonų padangų. Dirbame ištisus metus, bet kas trys mėnesiai turime trumpu, savaitės-dešimties dienų remontus. Šią savaitę pas mus yra planinis remontas. Kai nedeginame padangų, jų nepriimame, nes nekaupiame“, – situaciją paaiškino R. Sudaris.

Anot pašnekovo, padangų Lietuvoje vargu ar atsirado daugiau, tačiau Alytaus tragedija parodė, kad ne visi laikosi teisės aktų, tad dabar visi susigriebė griežčiau laikytis taisyklių ir įstatymų, todėl ir susidarė tokia situacija, kad aikštelės negali nė kiek viršyti leistinų padangų surinkimo normų.

Alytuje regioninės atliekų aikštelės vadovas Algirdas Reipas sako, kad pas juos su padangomis situacija panaši, todėl žmonių prašo neskubėti vežti padangų, kol aikštelė nebus atlaisvinta.

„Alytuje iš mūsų mažai padangų priimdavo. Šiuo metu prašome žmonių nebevežti į aikštelę, kol ji nebus atlaisvinta. Žmonės supratingi, tad pasiekiama susitarimą. Dabar vis tai vienoje, tai kitoje aikštelėje kone per dieną visą užpildo. Jei taip toliau, surinkimas padangų stos. Iki pavasario, kol ta krizė, prašome neskubėti, nevežti. Kai kas palieka servisuose. Gaisras visus sukrėtė, žmonės pajuto, kad tai labai rimti dalykai. Dėl to ir padarėme kreipimąsi į žmones, kad nevežtų, nes tokioje kritinėje būklėje negalime užtikrinti stabilios paslaugos“, – atvirauja A. Reipas.

Anot jo, per žiemą tikimasi sutvarkyti esamas gaisro pasekmes bei vėl stabiliai atnaujinti darbus. R. Sudaris taip pat antrina, kad per žiemą, kai jau žmonės nebekeičia padangų, visuomet spėjama sutvarkyti atvežamas atliekas. Ir patikina, kad panikos nereikia kelti, tačiau reikia šiek tiek kantrybės.

Be to, R. Sudaris priminė, kad kur kas didesnį gaisrą dar 2002 metais Trakų rajone. Tuomet atviroje vietovėje sudegė apie 4110 tonų. Preliminariu komisijos vertinimu, gaisro žala atmosferai siekia 32,4 mln. litų.