Valdybos pirmininko Nerijaus Datkūno išplatiname pranešime teigiama, kad Susisiekimo ministerijos keliami reikalavimai būtų žalingi bendrovės veiklai ir beveik 5 tūkst. jos darbuotojų.

„Šiandien, lapkričio 11 d. AB Lietuvos pašto nepriklausomi buvusios Valdybos nariai informavo susitikime dalyvavusius LR Susisiekimo ministerijos atstovus – LR Susisiekimo ministrą Jaroslav Narkevič ir viceministrus, – kad Valdyba nesutinka tęsti darbo Valdyboje, nes Ministerijos reikalaujami priimti sprendimai būtų žalingi bendrovės veiklai bei kone 5000–iams Lietuvos pašto darbuotojams. Valdybos nariai yra atsakingi už sėkmingą bendrovės veiklą ir negali priimti LR Susisiekimo ministerijos reikalaujamų bendrovės veiklai ir plėtrai žalingų sprendimų“, – rašoma laiške.

Laiške taip pat teigiama, kad valdyba darbą bendrovėje pradėjo 2017 metų pabaigoje ir per tą laikotarpį, net ir keičiantis ministerijos vadovybei, nesulaukė jokių esminių pastabų ar priekaištų dėl netinkamai vykdomos veiklos. Taip pat teigiama, kad 2017 m. Lietuvos paštas buvo nustekentas, neefektyvus, patyrė nepagrįstą finansinę naštą dėl nesėkmingų verslo sprendimų, buvo įsitraukęs į abejotinas veiklas.

„Per nepilnus dvejus metus pilnai pertvarkėme Bendrovės veiklą ir padarėme ją pelninga“, – rašoma laiške.

Jame atskleidžiama ir daugiau valdybos atleidimo motyvų.

Susisiekimo ministerija spalio 31–ąją netikėtai nutarė atleisti dabartinius valstybės valdomos įmonės „Lietuvos paštas“ valdybos narius ir suformuoti naują valdybą. Pirminėje žinutėje buvo nurodyta, kad valdyba atleidžiama siekiant glaudesnio bendradarbiavimo ir didesnio bendrovės įsiklausymo į visuomenės poreikius. Vėliau susisiekimo ministras J. Narkevičius žiniasklaidai teigė, kad sprendimui atšaukti valdybą įtakos turėjo Lietuvos pašto spendimas parduoti Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos centrinių paštų pastatus.

Jaroslavas Narkevičius
Lietuvos pašto valdybos išplatintame laiške rašoma, kad spalio 24 dieną įvyko susitikimas. Jame dalyvavo visa Lietuvos pašto valdyba, susisiekimo ministras ir kiti ministerijos vadovybės atstovai. Tuo metu jau buvo paskelbti kelių centrinių paštų pardavimo aukcionai. Tačiau laiške teigiama, kad susitikime nebuvo išsakyta jokių esminių pastabų dėl Valdybos veiklos ar vykdomų Lietuvos pašto strateginių projektų. Išgirsta tik rekomendacija galbūt inicijuoti diskusiją su bendruomenėmis (ypač Klaipėdoje) dėl galimybių „įveiklinti“ centrinius pašto pastatus tam, kad būtų labiau suvaldyta komunikacija. Apie centrinių pastatų aukcionų stabdymą nebuvo nė užsiminta, teigiama laiške.

„2019 spalio 31 d. į LR Susiekimo ministerija buvo staiga iškviestas Lietuvos pašto Valdybos pirmininkas Nerijus Datkūnas. Jis LR Susisiekimo ministerijos viceministro G.Mažeikos ir ministro patarėjos Joana Sokolnik metu buvo informuotas, kad LR Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič reikalauja nedelsiant nutraukti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių pašto pastatų pardavimo aukcionus bei nedelsiant atleisti Lietuvos pašto generalinę direktorę Astą Sungailienę. Valdybos pirmininkui atsakius, kad tokie klausimai turi būti sprendžiami bendrovės Valdyboje, o vadovo atleidimas turi turėti aiškų pagrindą, tos pačios dienos vakare visi valdybos nariai gavo raštus dėl valdybos atšaukimo tą pačią dieną, t.y. 2019.10.31“, – atskleidžiama laiške.

Laiške taip pat dėstoma valdybos nuomonė, kad centrinių paštų pastatų pardavimo aukcionų nutraukimas būtų itin žalingas bendrovei.

„Vietoj to, kad būtų investuojama į Lietuvos pašto darbuotojų darbo sąlygų gerinimą, lėšos būtų skirtos nenaudojamų pastatų išlaikymui“, – teigiama laiške.

Taip pat abejojama, Susisiekimo ministerijos veiksmais atleidžiant valdybą ir ruošiantis formuoti naująją.

„Reiškiame susirūpinimą, kad Susisiekimo ministerijos pasirinkta ir įvykdyta Valdybos atšaukimo forma ir būdas bei naujos Valdybos suformavimas vien tik iš priklausomų ministerijos darbuotojų visiškai neatitinka depolitizuotų valstybės valdomų įmonių valdymo standartų ir gerųjų praktikų bei daro neigiamą įtaką valstybės valdomų įmonių prestižui“, – rašoma laiške.

J. Narkevičiaus atšauktoje Lietuvos pašto valdyboje dirbo keturi nepriklausi nariai – N. Datkūnas, Jūratė Stanišauskienė, Danielius Merkinas ir Gražvydas Jukna, taip pat ministerijos atstovė Janina Laskauskienė.

DELFI susisiekė su Susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi. Jis teigė, kad dėl valdybos atsisakymo dirbti jis nenustebo.

„Nebuvau nustebęs dėl šios situacijos. Bandėme kalbėtis, kad verta tęsti darbą iki naujos valdybos sudarymo, bet šiandien priimsiu sprendimą dėl naujos valdybos. Mes turime apsisprendimą, kad atsisakė tęsti darbo ir yra situacija aiški, o šiandien bus paskirta nauja valdyba“, – komentavo jis.

Ministro teigimu, per susitikimą su LP valdyba spalio 24-ąją buvo kalbama apie aukcionus ir valdybai siūloma dar kartą išnagrinėti galimybes centrinius pašto pastatus išsaugoti.

„Kai mes buvome susitikę, buvo susipažįstama ir galbūt negalėčiau konkretizuoti, ką valdybą turėtų daryti, nes tai savarankiškas organas, bet mūsų lūkesčius, kaip žmonių, apsaugoti žmonių interesus, buvo kalbėta, o valdyba priėmė sprendimą skelbti aukcionus.

Mes kalbėjome, kad dar kartą reikia viešai išnagrinėti galimybes tuos pastatus išsaugoti visuomeniniams poreikiams. <...> Faktas, kad aukcionai vyksta. Ne vien dėl šito buvo nuspręsta nutraukti valdybos veiklą“, – sakė ministras.

Paklaustas, ar jis reikalavo atleisti LP generalinę direktorę, J. Narkevičius teigė to nedaręs, o po spalio 24-osios susitikimo išvis su valdyba nekalbėjęs.

„Aš atleisti direktorės nereikalavau, <...> mes kalbėjome apie poziciją ne konkrečių veiksmų, o atkreipti dėmesį į socialinį aspektą“, – teigė jis, o perklausus, ar spalio 31 dieną jokių kalbų apie direktorės atleidimą nebuvę, jis pasakojo su valdyba po spalio 24-osios išvis nekalbėjęs.

DELFI primena, kad kalbama ir apie tai, jog susisiekimo ministras gali atleisti ir kitų valstybės įmonių valdybas, kaip Lietuvos geležinkelių ar Kelių priežiūros. Apie tai plačiau skaitykite šioje publikacijoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (266)