Pasak Jaroslavo Narkevičiaus, nors iš pradžių buvo skelbta, kad valdybos įgaliojimai nutrūksta jau spalio 31-ąją, šis terminas buvo pratęstas siekiant išvengti valdymo vakuumo tuo metu, kai naujos valdybos narius tikrins Lietuvos bankas.
„Jie galės būti kaip valdybos nariai iki gruodžio 31 dienos. Valdybos įgaliojimai yra nutraukti, tiktai terminas yra nuo gruodžio 31 dienos. Tiesiog mes analizuojame kitos valdybos sudarymą ir tam reikalingas tas laikotarpis“, – BNS ketvirtadienį sakė J. Narkevičius.
„Senoji valdyba galės užbaigti savo darbus. Taip pat norime, kad nesusidarytų vakuumas, nebūtų nereikalingų politinių interpretacijų, nes naujoji valdyba galės eiti pareigas tik gavusi Lietuvos banko leidimą“, – pridūrė jis.
J. Narkevičius patvirtino, kad įsakymą pratęsti valdybos darbą iki gruodžio 31-osios šią savaitę pasirašė jį atostogų metu pavadavęs aplinkos ministras Gintautas Mažeika.
J. Narkevičius teigė tikintis, kad atšauktos valdybos nariai sutiks tęsti darbą, tačiau jei jie vis dėlto nesutiktų, tuomet, gavusi Lietuvos banko leidimą, pradėtų dirbti nauja penkių narių valdyba. Vėliau būtų skelbiama trijų naujų nepriklausomų narių atranka – ji gali užtrukti nuo dviejų iki keturių mėnesių.
„Jie neatsakė, kad nedirbs, traktuoju, kad dirbs. Bet jei valdybos nariai nesutiktų iki to laiko eiti pareigas, tai yra suformuota nauja laikinoji valdyba, kuri galės eiti pareigas, kai gaus iš Lietuvos banko atitinkamus leidimus (...) Šiuo atveju jie (paskirti nariai – BNS) yra tik iš ministerijos, bet mes jau pradėjome nepriklausomų narių atrankos procesą“, – aiškino ministras.
„Atrinktoje valdyboje nepriklausomų narių skaičius turi būti ne mažiau kaip pusė – iš penkių trys. O du skiriami iš savininko“, – pridūrė jis.
Dabartinėje Lietuvos pašto valdyboje yra keturi nepriklausomi nariai – jos pirmininkas Nerijus Datkūnas, taip pat Jūratė Stanišauskienė, Danielius Merkinas ir Gražvydas Jukna, o ministerijai atstovauja J. Laskauskienė.
Ministras: sprendimas nesusijęs su „Sodros“ konkursu
J. Narkevičius kategoriškai paneigė portalo 15min.lt teiginius, kad sprendimas pratęsti Lietuvos pašto valdybos įgaliojimus yra priimtas siekiant išvengti rizikos, jog bendrovė negalės dalyvauti „Sodros“ pensijų išnešiojimo konkurse.
Vienas reikalavimų jo dalyviams yra turėti mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigos licenciją.
„Tai absoliučiai nesusiję su pensijų išnešiojimu, tai yra dezinformacija ir politikavimas. Yra ir Lietuvos banko patikinimas, kad naujos valdybos formavimas niekaip nepaveiks galimybės Lietuvos paštui dalyvauti pensijų išnešiojime. (...) Yra maždaug septynios įmonės kurios galės dalyvauti „Sodros“ konkurse, tame tarpe ir Lietuvos paštas, o naujos valdybos sudarymo procesas tam niekaip nesutrukdys“, – tvirtino N. Narkevičius.
Susisiekimo ministerija paskelbė, kad Lietuvos paštas turi reikiamą licenciją dalyvauti „Sodros“ paskelbtame viešajame pirkime dėl pensijų pristatymo paslaugų įsigijimo, o laimėjimo atveju Lietuvos paštas yra pasirengęs kokybiškai teikti šias paslaugas.
Lietuvos bankas šiuo metu vertina Lietuvos pašto prašymą pakeisti bendrovės statusą iš elektroninių pinigų įstaigos į mokėjimo įstaigą.
Anot 15min.lt, valdybos nebuvimas yra pagrindas neišduoti mokėjimo licencijos. Mokėjimo įmonių įstatyme taip pat teigiama, kad šios licencijos siekianti įmonė privalo turėti valdybą.
Pagal įstatymą, Lietuvos bankas turi teisę panaikinti Lietuvos pašto elektroninių pinigų įstaigos licenciją gruodžio 1 dieną, nes nuo birželio 1 dienos įmonė nebeteikia šių paslaugų. Finansų įstaigų įstatymas numato, kad Lietuvos bankas gali atšaukti licenciją, jei įmonė daugiau kaip šešis mėnesius nebesiverčia joje numatyta veikla.
„Sodra“ jau yra paskelbusi pensijų išnešiojimo 2020 metais Vilniuje ir Kaune konkursą. „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis BNS pranešė, kad vokus atplėšti numatyta lapkričio pabaigoje, o konkurso nugalėtojus planuojama paskelbti gruodžio viduryje.
Sprendimą atšaukti valdybą lėmė ir pastatų pardavimas
J. Narkevičius pripažino, kad sprendimui atšaukti valdybą įtakos turėjo įmonės spendimas parduoti Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos centrinių paštų pastatus. Dėl to į Vyriausybę kreipėsi ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, prašydamas ieškoti galimybės juos išsaugoti visuomenei.
„Tai vienas iš priekaištų. Turi būti išnaudotos visos galimybės, kad žmonių sukurtas ilgalaikis turtas būtų ne vien tik lengviausiu keliu išparduotas, bet naudojamas gyventojų poreikiams tenkinti. Buvo daromi Lietuvos pašto veiksniai, paklausimai savivaldybėms ir ministerijoms dėl to turto išsaugojimo. Tačiau mes siūlome, kad dar plačiau reikėtų tą klausimą išdiskutuoti ir su visuomene ieškoti galimybių jų išsaugojimui“, – tvirtino J. Narkevičius.
„Vien tik privatizavimas ir pardavimas nėra į žmonių interesus nukreiptas veiksnys“, – pridūrė ministras, pabrėžęs, kad šis klausimas ateityje gali būti svarbus ir sprendžiant dėl kitų bendrovės pastatų, pavyzdžiui, Biržų pašto, likimo.
J. Narkevičiaus aiškino neturintis pretenzijų dabartiniams valdybos nariams, tačiau sakė, kad nauja valdyba turės labiau atsižvelgti į visuomenės interesus.
„Įmonė turi būti ne tik valdoma verslo prasme, bet turi būti išsaugotas ir kiekvieno žmogaus interesas. Tai ir pašto išnešiojimas, ir pastatų išsaugojimas, ir mobilus paštininkas, ir visa, kas su tuo susiję (...). Manome, kad tuos siekius – subalansavimą verslumo ir viešo intereso – galės atlikti naujai suformuota valdyba, į kurią galės pretenduoti ir dabar joje esantys asmenys“, – BNS sakė susisiekimo ministras.