Kaip praneša Finansų ministerija, prognozuojamu laikotarpiu teigiamą poveikį ekonomikos augimui darys vidaus paklausa – privatus vartojimas ir investicijos. Privatų vartojimą didins augsiančios gyventojų pajamos, o investicijų plėtrą skatins įsibėgėjantis ES lėšomis finansuojamų investicinių projektų įgyvendinimas ir privačios investicijos į įrangą bei intelektualią nuosavybę. Vis dėlto, Lietuvos eksporto raidą neigiamai veiks lėtėjantis pagrindinių užsienio prekybos partnerių ekonomikų augimo tempas.
Tikimasi, kad spartus imigracijos srautas, viršijantis emigraciją, turės teigiamą poveikį gyventojų užimtumui. Darbuotojai iš ne ES valstybių padės kompensuoti darbuotojų trūkumą transporto ir statybų sektoriuje. EK pavasario prognozėje numatoma, kad prognozuojamuoju laikotarpiu nedarbo lygis šalyje stabilizuosis ties 6,2 proc. Minimalios algos didinimas ir įtempta darbo rinkos situacija skatins darbo užmokesčio augimą, kuris prognozuojamu laikotarpiu bus lėtesnis nei 2018 metais.
Augant darbo užmokesčiui paslaugų kainų augimas tęsis, bet infliacijos tempas išliks nuosaikus – ją slopins mažesnės naftos kainos. EK numato, kad infliacija Lietuvoje mažės nuo 2,4 proc. 2019 m. iki 2,1 proc. 2021 m.
EK vertinimu, valdžios sektoriaus biudžetas 2019–2021 m. bus subalansuotas. Struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis pagerės nuo -1,6 proc. BVP 2019 m. iki -0,3 proc. 2021 m.
Prognozuojama, kad šiemet ES BVP augs 1,4 proc. – tiek pat, kiek buvo numatyta vasarą. Tokio paties augimo tempo tikimasi ir 2020–2021 m. Vasarą EK prognozavo, kad 2020 m. ekonomikos augimo tempas sieks 1,6 proc.
