Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis teigia, kad naujų mokesčių negalima įvesti skubiai ir be nuodugnaus aptarimo.

„Dėl ko labiausiai sunerimęs verslas, kad nepasibaigus pirmiesiems mokesčių reformos metams, jau yra siūloma vėl keisti įstatymus. (...) Ar galioja šitoje valstybėje susitarimai, kuriuos pasirašo socialiniai partneriai? Ar moralu didinti mokesčius dirbantiems žmonėms ir verslui, kada visiškai neprižiūrima, kaip tiek mokesčiai išleidžiami?“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė R. Dargis.

„Nauji mokesčiai, kurie gali būti įvedami, sakykime, netgi nuo kitų metų, jie gali būti įvedami tik po išsamaus vertinimo ir aptarimo su socialiniais partneriais“, – pridūrė jis.

„Investors' Forum“ valdybos pirmininkas advokatas Rolandas Valiūnas pabrėžia, kad susitarimų nesilaikymas „veda prie nepasitikėjimo“. Jis tikisi, kad nė viena organizacija nepasitrauks iš nacionalinio susitarimo.

„Tai vienas iš paskutinių mūsų bandymų, jeigu ne paskutinis, įtikinti politikus, kad socialiniai susitarimai labai svarbūs“, – sakė R. Valiūnas.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigia, kad dabartinis susitarimas veikia, o šiuo metu besikeičianti situacija darosi pavojinga.

„Bankų mokestis, kur galimai pažeidžia konstituciją ir panašiai, bet, nepaisant to, jis stumiamas į priekį. Girdime, kad yra daug iniciatyvų, nemažai jų priešrinkiminių, kurios eina iš atskirų Seimo narių. Nejauku, kad nematome svorio centro, kuris atliktų protingumo balansą, atliktų šių dalykų analizę, tai gali tapti pavojinga (...) Socialiniam dialogui gali būti padaryta didelė žala“, – sakė V. Sutkus.

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas teigia, kad biudžeto priėmimas gali nulemti ir nacionalinio susitarimo bei tolesnio bendradarbiavimo su valdžia likimą. Pasak jo, verslo organizacijos yra aptarusios galimybę prireikus pasitraukti iš susitarimo.

„Mes stebėsime situaciją, koks bus atiduotas biudžetas, kokia bus Vyriausybės pozicija. Jeigu matysime, kad Vyriausybė nutolsta nuo savo prisiimtų įsipareigojimų (...) Jeigu mes gudrausime, mes nieko nesukursime. Norime atvirai pasakyti: daugiau nepasirašinėsime. Mes dabar nutrauksime – man atrodo, kad iki Naujų metų priimsime tą sprendimą, matysime, koks biudžetas“, – sakė D. Arlauskas.

„Kalbant apie nacionalinį susitarimą, mes netrankysime durimis, mes dirbsime toliau ministerijose, darbo grupėse, visur – mūsų tokia yra misija, mes turime atstovauti verslui, bet mes aiškiai įvardysime, kuo mes nepasitikime, išeisime iš tų struktūrų, kur nematysime savo dalyvavimo prasmės“, – paaiškino D. Arlauskas.

R. Dargis pabrėžė, kad verslas nori grįžti prie dialogo, o dabartinio susitarimo sprendimai yra „racionalūs ir pagrįsti“ ir turėtų būti įgyvendinti – tuomet nereikėtų jokių papildomų mokestinių sprendimų.

R. Valiūnas perspėjo, kad planuojamos mokesčių iniciatyvos, jo žiniomis, jau sėja abejonių tarp potencialių investuotojų.

„Šitas žingsnis (bankų aktyvų apmokestinimas – BNS), jeigu Seimas jį priims, atgrasys bent vieną investuotoją. Bent vienas investuotojas tikrai neįmokės maždaug pusės arba bent 40 proc. tos sumos, kurią visi politikai žada surinkti žmonių gerovei padidinti“, – sakė R. Valiūnas.

Trečiadienį penkios organizacijos – „Investors' Forum“(„Investuotojų forumas“), Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija ir Lietuvos verslo konfederacija – įteiks Seimo valdybai ir premjerui Sauliui Skverneliui pasirašytą kreipimąsi.

Jame primenama, kad 2017 metų spalio 16 dieną pasirašytame nacionaliniame susitarime įtvirtinta nuostata nedidinti bendros mokestinės naštos verslui ir vadovautis principu, kad vieni mokesčiai būtų didinami mažinant kitus, o siūlomus mokestinius pakeitimus iš anksto aptarti su susitarimą pasirašiusių organizacijų atstovais.

„Nekreipdami dėmesio į Vyriausybės įsipareigojimus ir pasirašytą susitarimą, politikai kartu su 2020 metų biudžetu siūlo skubos tvarka priimti mokestinius pakeitimus. Jų derinimui skirtas laikas yra simbolinis – derinimui imituoti“, – teigiama kreipimesi.

Pasak verslo atstovų, siūlomi mokesčių pakeitimai pažeidžia verslo ir dirbančių žmonių lūkesčius dėl mokesčių sistemos stabilumo ir su darbo pajamomis susijusios mokestinės naštos mažinimo, esmingai mažina šalies patrauklumą naujiems investuotojams.

Valdantieji siūlo apmokestinti komercinių bankų aktyvus ir didžiųjų prekybos tinklų apyvartą.