Pasak penkių su pasitarimais susipažinusių šaltinių, Baltieji rūmai svarsto atšaukti 15 proc. tarifo muitus 112 mlrd. dolerių vertės kiniškoms prekėms, įskaitant drabužius, buitinę techniką ir kompiuterių monitorius. Muitai šioms prekėms buvo įvesti rugsėjo 1-ąją.

Toks JAV žingsnis tikrai pamalonintų Pekiną, tačiau Vašingtonas tikriausiai taip pat sieks nuolaidų iš Kinijos. Tarp galimų JAV reikalavimų – sustiprinta amerikiečių bendrovių intelektinės nuosavybės Kinijoje apsauga, įsipareigojimai įsigyti daugiau žemės ūkio produkcijos iš JAV ir dalinio prekybos susitarimo pasirašymas Jungtinėse Valstijose.

Vašingtonas jau sustabdė spalio 15 d. turėjusį įsigalioti planuotą muitų tarifų padidinimą 250 mlrd. dolerių vertės kiniškoms prekėms nuo 25 iki 30 proc. Toks sprendimas priimtas po Kinijos derybininkų apsilankymo Jungtinėse Valstijose.

JAV pareigūnai taip pat užsiminė, kad Pekinas gali išvengti muitų 156 mlrd. dolerių vertės vartojimo prekėms, kurie turėtų būti įvesti gruodžio 15 d., jei Kinija sutiks pasirašyti dalinį prekybos susitarimą.

Vis dėlto Pekinas reikalauja, kad JAV žengtų žingsnį pirmyn ir atšauktų dalį jau galiojančių muitų pirmą kartą nuo prekybos karo pradžios 2018 m. Iki šiol D. Trumpo administracija tam priešinosi.

Vieno su situacija Baltuosiuose rūmuose susipažinusio šaltinio teigimu, nors D. Trumpo patarėjai ir supranta, kad nuolaidos Pekinui gali būti neišvengiamos, neaišku, ar su tuo sutiks pats JAV prezidentas.

Anksčiau planuota, kad dalinį prekybos susitarimą D. Trumpas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pasirašys lapkričio 17 d. Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikime Čilėje, tačiau šioje Lotynų Amerikos šalyje prasidėjus protestams, viršūnių susitikimą nuspręsta perkelti kitur.