Nedarbo skaičiai keičiasi

Užimtumo tarnybos duomenų analitikė Audronė Butkienė pateikė naujausius duomenis, kokie nedarbo skaičiai mūsų šalyje.

„Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų spalio pirmą dieną registruotas nedarbas buvo 8 proc. Šalies Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose buvo užregistruota apie 137 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Palyginus su praėjusiu mėnesiu, registruotas nedarbas mažėjo 0,2 procentiniais punktais. Prieš metus jis buvo 0,3 procentiniais punktais aukštesnis. Pastaruoju metu stebimos mažėjimo tendencijos“, – DELFI sakė specialistė.

Audronė Butkienė, Romas Lazutka, Žygimantas Mauricas

Ji taip pat pabrėžė, kad yra ir ilgalaikių bedarbių, kurie sudaro gana nemažą dalį visų bedarbių.

„Ilgalaikiai bedarbiai sudaro maždaug penktadalį. Jau spalio 1 dieną buvo užregistruota apie 28 tūkstančius.

Priežastys yra įvairios. Dalis žmonių neturi profesinio pasirengimo, kiti neturi patirties ar yra kažkokių kliūčių įsidarbinti, pavyzdžiui, turi neįgalumą“, – sakė A. Butkienė.

Ekonomika auga, tačiau bedarbių – gerokai per daug

VU socialinės politikos profesorius Romas Lazutka įvertino dabartinę situaciją ir tikino, kad toks bedarbių skaičius – tikrai didelis, turint omenyje dabartinę ekonominę situaciją.

„Toks bedarbių skaičius yra didelis, turint omenyje ekonomikos ciklą. Ekonomika auga jau kurį laiką. Kaip žinome, po krizės ji atsigavo ir visą laiką auga. Taip pat yra ir didelė emigracija, dabar jau pasiekiamas balansas su atvykstančiais, bet toks bedarbių skaičius, turint omenyje dabartinę ekonominę būklę, tikrai didelis“, – kalbėjo R. Lazutka.

Europos kontekste atrodome prastokai

Ekonomistas Žygimantas Mauricas pabrėžė, kad Europos kontekste atrodome nelabai gerai.

„Europos kontekste mes atrodome nelabai gerai, nes 2017 metais buvo gana daug žadančios tendencijos, kai nedarbas Lietuvoje buvo žymiai mažesnis nei ES vidurkis, tačiau 2018 metais nedarbo mažėjimas prislopo, 2019-aisiais nedarbo lygis pastaraisiais mėnesiais net šiek tiek išaugo, nežiūrint greitesnio, nei prognozuota, ekonomikos augimo. Šiuo metu jis yra didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis ir taip pat antras pagal dydį iš visos Centrinės Europos šalių. Pavyzdžiui, Čekijoje nedarbo lygis yra apie tris kartus mažesnis nei Lietuvoje, Lenkijoje – du kartus mažesnis. Mes kažką ne visai taip darome ir neįtraukiame visų žmonių taip efektyviai į darbo rinką, kaip tai daro kitos šalys, kuriose panašus ekonomikos augimas.

Žygimantas Mauricas

Yra kelios priežastys. Aš sakyčiau, kad visgi pirma priežastis – gana didelis vyrų ir moterų nedarbo disbalansas. Vyrų nedarbo lygis Lietuvoje yra sistemiškai didesnis nei moterų, nes jie dirba ekonomikai jautresnėse sferose. Subyrėjus Sovietų Sąjungai labai didelė dalis vyrų dirbo pramonės sektoriuje. Bedarbių vyrų šleifas tęsiasi iki dabar, ir jie susiduria su dar didesne konkurencija – emigrantais iš trečiųjų šalių. Didžioji dalis emigrantų yra vyrai.

Deja, tenka konstatuoti ir tokią išvadą, kad, išauginus nedarbo draudimo išmokas 2018 metais, išaugo ir bedarbių skaičius“, – tikino ekonomistas.

Daugiausia darbo ieško prekybos atstovai

Pasiteiravus, kokių profesijų žmonės dažniausiai ieško darbo, A. Butkienė tikino, kad tai – prekybos atstovai.

„Tarp darbo ieškančių asmenų didžioji dalis, apie 60 proc., yra iš paslaugų sektoriaus, maždaug kas penktas – pramonės atstovas. Į paslaugų sferas įeina ir tas pats transporto sektorius. Didžiąją paslaugų dalį sudaro prekybos atstovai“, – tikino pašnekovė.

Tiesa, daugelis gali suglumti sužinoję, kad mes ir patys tarsi leidžiame bedarbiams nedirbti – 9 mėnesius jie gali gauti maksimalią 700 Eur išmoką.

„2018 metais, labai žymiai padidinus nedarbo draudimo išmokas, deja, 50 proc. išaugo bedarbių skaičius. Tai yra faktiniai duomenys, kurie rodo, kad judant link gerovės valstybės susiduriama su labai dideliu iššūkiu. Visų pirma, žmonės patys turi turėti motyvacijos įsilieti į darbo rinką, dirbti, stengtis, gerinti savo kompetencijas, o ne laukti nukritusios žuvies iš dangaus“, – DELFI kalbėjo Ž. Mauricas.

Ne visi bedarbiai – tinginiai

Tiesa, kaip pabrėžė profesorius R. Lazutka, vidutinė išmoka siekia tik 300 eurų, todėl vargu, ar tai didelė motyvacija bedarbiams nedirbti.

Romas Lazutka

„Bedarbis, remiantis apibrėžimu, yra tas žmogus, kuris aktyviai ieško darbo. Žmogus, kuris gauna bedarbio pašalpą ir neieško darbo, neturėtų atsispindėti statistikoje, nes jis yra ekonomiškai neaktyvus.

Vidutinė nedarbo išmoka yra apie 300 eurų. Jeigu žmogus gali uždirbti 1000–1200 eurų vidutinę algą, abejoju, kad jis gyvens ir sąmoningai nesiims darbo, nes ta bedarbio pašalpa – 300 eurų. Visuomenėje egzistuoja tokia nuostata, kad žmonės yra bedarbiai dėl to, kad tingi. Būtent aš pacitavau bedarbio apibrėžimą; jeigu jie neieško darbo, yra priskiriami prie ekonomiškai neaktyvių žmonių. O jeigu žmogus yra bedarbis, tai reiškia, kad jis ieško darbo. Aišku, gali būti visai kitaip, žiūrint, kaip jie registruojasi Darbo biržoje. Gali būti ekonomiškai neaktyvus žmogus, kuris neieško darbo vien dėl to, kad būtų apdraustas sveikatos draudimu arba kad vaikai gautų išmoką“, – DELFI svarstė profesorius.