Žemių kauburėlius keičia granito plokštės
Lietuvių įprotis artimųjų amžinojo poilsio vietas apželdinti puošniais gėlynais, pastatyti kuo didingesnį paminklą pastaruoju metu ženkliai keičiasi.
Emigracija, kitų šalių kultūrų įtaka bei pagreitėjęs gyvenimo tempas įtakoja ir amžinojo poilsio vietų, artimųjų atminimo įamžinimo tendencijas.
Nedaug laiko turintys, skubantys ar emigracijoje gyvenantys lietuviai renkasi tokį kapavietės sutvarkymo modelį, kad ją reikėtų tik minimaliai prižiūrėti. Gausiai augmenija apželdintus žemės kauburėlius keičia vientiso granito plokštės, nuo kurių tereikia tik retkarčiais nušluoti lapus.
Nors jaučiama tendencija artimiesiems statyti kuklesnius paminklus, daug kas priklauso ir nuo finansinių galimybių. Jeigu didmiesčiuose tam gali būti išleidžiamos ir tūkstantinės sumos, šalies regionuose situacija visiškai kitokia.
Pigiausia produkcija suvalkiečių nebevilioja
„Dabar žmonės renkasi kuklesnius, paraitytus, pabanguotus paminklus. Ne stačiakampio formos, kaip anksčiau, o su liepsnelėmis, bangelėmis. Didelių jau nestato, gal tik vienas – kitas“, – sakė Marijampolėje veikiančios įmonės „Sauliaus paminklai“ vadovas Saulius Balkauskas.
Suvalkijos verslininkas minėjo, kad iš šalia esančios Lenkijos atvežama palyginti mažai paminklų. Nors jie kaimyninėje šalyje ir kiek pigesni, racionalius suvalkiečius nuo šio pasirinkimo atbaido ne pati aukščiausia jų kokybė.
„Na žinote, visi žmonės įsivaizduoja, kad Lenkijoje viskas pigiau. O nusiperka ne tik pigią, bet ir pačios prasčiausios kokybės prekę“, – sakė Marijampolės verslininkas.
Jis tikino – racionalesni pirkėjai linkę sumokėt kiek brangiau, paminklui renkasi kokybišką akmens masyvą, domisi jo savybėmis.
Vidutinė kainą, kurią „Sauliaus paminklų“ klientai moka savo artimųjų amžinojo poilsio vietų įamžinimą,varijuoja tarp 400 – 500 eurų.
„Tai gero akmens, vienos dalies paminklo kaina. Jeigu dviejų, trijų dalių, kurių viena ruda, kita raudona, mokama iki 700 eurų. Tiek kainuoja „šikarnai“ pagamintas paminklas su raitytu padu“ – sakė šiame versle šeštus metus dirbantis S. Balkauskas.
Kaune – arba pigūs, arba brangūs paminklai
Kaune situacija kiek kitokia, skiriasi ir paminklų kainos, ir klientų poreikiai. Čia veikiančios „Akmens galerijos“ vadovas Edgaras Ramanauskas atskleidė, kad pirkėjų norus įtakoja emigracija, laiko stoka ar nenoras nuolat tvarkyti kapus.
„Paminklai – labai įvairūs. Negaliu išskirti tendencijos, ką žmonės labiausiai renkasi: stačiakampio formos, ar raitytus, juodus, ar kitos spalvos. Dabar jaučiama kita tendencija – gyvenimo tempas greitėja, daugėja emigrantų ir žmonėms nebeužtenka laiko rūpintis kapinėmis. Tad jau kelis metus iš eilės vis daugiau žmonių linkę kapavietės dengti granito plokštėmis, kad reikėtų kuo mažiau priežiūros“, – sakė „Akmens galerijos“ vadovas E. Ramanauskas.
Verslininkas minėjo, toks kapavietės sutvarkymo būdas yra nepriimtinas tik pavieniams žmonėms. Regis įsitikinimą, jog velionio tarsi nedera prislėgti masyvia akmens plokšte, nugali praktiškumas.
„Pačius paminklus žmonės renkasi ir pagal savo skonį, ir pagal kišenę. Kaip nebūtų keista, kainų vidurkio nėra. Vieni perka iki 400 – 500 eurų kainuojančius paminklus, kiti moka nuo 1,5 tūkstančio. Šiais metais buvo arba pigūs, arba brangūs. Dabar jau nėra taip, kad paminklu būtų puikuojamasi prieš gimines ar kaimynus, viršų ima praktiškumas“, – sakė E. Ramanauskas.
Vilniaus krašte didėja pigiausių paminklų paklausa
Jei kauniečiai gali sau leisti artimųjų kapus uždengti nemažai kainuojančiomis marmuro plokštėmis, šalies regionuose tendencijas diktuoja ne praktiškumas, o žmonių perkamoji galia. Tai yra kiek jie lėšų gali skirti kapavietės sutvarkymui.
„Šiais metais pačių pigiausių paminklų pardavimas sudarė 75 procentus. Labai jaučiamas taupymas, daugelis renkasi kuo pigesnį, juo paprastesnį paminklą. O likę 25 procentai – kurie uždirba daugiau, ar turi pinigų atidėję, užsako kapo dengimą plokštėmis, kad reikėtų mažiau priežiūros“, – sakė Nemenčinėje ir Pabradėje paminklais prekiaujanti Diana Gurčenko.
Apžvelgdama penkerių metų pardavimo tendencijas, verslininkė atskleidė, jog anksčiau pigiausi paminklai sudarė 30 – 40 proc.
„Dabar, galima sakyti, padvigubėjo pigiausių paminklų pardavimas. Tokių, kurie kainuoja tarp 140 – 170, iki 200 eurų. Sakyčiau, kad žmonės pradėjo taupyti ten, kur galima. Jeigu anksčiau vos ne kreditai buvo imami paminklo statymui, šie laikai jau baigėsi. Keičiasi požiūriai, žmonės jaunėja. Didelė įmonė, su kuria bendrauju, taip pat sako, jog šiais metais smuko pardavimai, sumažėjo apyvarta“, – sakė D. Gurčenko.
Pompastikos atsisakymo kapinėse tendenciją pastebi ir stambesni rinkos žaidėjai. Bendrovės „K2 LT“, valdančios „Lietuvos krematoriumą“ bei ritualinių laidojimo paslaugų teikėją UAB „Rekviem LT“,“ direktorius Bernardas Vilkelis akcentavo, jog paminklo dydžiui jau nebeteikiama daug reikšmės.
„Renkamasi paminklus bei pačią kapavietę paruošia taip, kad būtų kuo mažiau priežiūros. Žmonės renkasi įvairius paminklus, dažnai renkamasi suasmenintus su velioniu paminklus. Vis mažiau matomas noras pastatyti kuo didesnį paminklą. Dabar renkamasi subtiliau ir dydis jau neturi tokios didelės reikšmės“, – sakė B. Vilkelis.
Kitų spalvų įgauna ir pačios laidotuvės
Globalėjant visuomenei, žmonėms aktyviai keliaujant bei susipažįstant su kitų šalių kultūromis, keičiasi ne tik atminimo įamžinimo tendencijos, bet ir atsisveikinimo su velioniu ritualai.
„Pastebime, kad vis trumpėja atsisveikinimui su velioniu skiriamas laikas. Artimieji retai tris paras šarvoja velionį, ar budi šalia kūno per naktį, kaip buvo įprasta anksčiau. Trumpesnis atsisveikinimas labiausiai aktualus artimiesiems, kurie neteko ilgai sirgusio žmogaus. Neretai su sirgusiu mirusiuoju artimieji jaučiasi jau atsisveikinę jam būnant gyvam. Kartais domimasi galimybe palaikus palaidoti jau kitą dieną.
Artimieji drąsiau vykdo velionio valią ir yra ryžtingiau linkę įgyvendinti savo atsisveikinimo su mirusiuoju viziją. Atsiranda žmonių, kurie domisi atsisveikinimu netradicinėje aplinkoje (dažniausiai tai daroma su kremuotais palaikais).
Besirūpindami atsisveikinimo visumos darnumu artimieji prašo lankytojus į laidotuves nešti ne didžiulius vainikus, bet, pavyzdžiui, po vieną gėlės žiedą ir panašiai. Apskritai, laidotuvės po truputi įgauna daugiau spalvų – neapsiribojama tik baltos spalvos gėlėmis. Atsisveikinimo metu groja velionio mėgstama muzika, yra rodomos nuotraukos, rašoma prisiminimų knyga“, – sakė bendrovės „K2LT” vadovas B. Vilkelis.
