„Lietuvos pramonės atsparumą nuo iššūkių pasaulio ekonomikoje paaiškina du svarbūs faktoriai: žymus produktyvumo prieaugis ir išsaugotas kainų konkurencingumas. (...) Galima daryti prielaidą, kad Lietuvos pramonei padeda augti ir tai, kad Lietuvos gamintojai perviliojo dalį kontraktinių užsakymų iš kitų „besivystančių“ ES valstybių.
Tai padaryti padėjo stipriai išaugęs veiklos produktyvumas ir ne toks spartus kaip kitose valstybėse darbo kaštų augimas“, – Eltai teigė A. Izgorodinas.
Pasak ekonomisto, gerą atsparumą nuo sulėtėjimo euro zonoje rodo ir Lietuvos transporto sektorius, kuris generuoja 60 proc. visų Lietuvos paslaugų eksporto apimčių.
„Pavyzdžiui, Statistikos departamento apklausos rodo, kad Lietuvos kelių transporto bendrovių optimizmas dėl esamos verslo padėties svyruoja ties istoriniu maksimumu ir yra didesnis nei prieš pasaulio finansų krizę. Negana to, 2019 m. sausį-rugsėjį Lietuvos transporto sektorius sukūrė net 15 tūkst. naujų darbo vietų – gerokai daugiau nei kiti pagrindiniai Lietuvos ekonomikos sektoriai; per metus, t. y. lyginant su 2018 m. sausiu-rugsėju, darbuotojų skaičius transporto sektoriuje išaugo iš karto 12 proc.“, – sakė A. Izgorodinas.
Tačiau, kaip teigia A. Izgorodinas, nors euro zonos ekonomikos sulėtėjimas kol kas neturėjo ryškesnio efekto nei Lietuvos pramonės, nei transporto sektoriui, iš minėtų dviejų sektorių pastebimai daugiau veiklos rizikų kyla būtent transporto sektoriui.
„Šiuo atveju didžiausia rizika Lietuvos transporto sektoriaus rodikliams yra susijusi ne su blogėjančia ekonomine situacija euro zonoje, bet su itin sparčiu darbo sąnaudų augimu“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad šių metų trijų ketvirčių bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė 35,5 mlrd. eurų to meto kainomis. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 4 proc. (nepašalinus – 3,9 proc.), pranešė Statistikos departamentas.
