2019 m. sausio 1 d. įsigaliojęs mediacijos įstatymas pasiūlė išeitį susitarti be teismo, t. y. kartu su mediatoriumi. Šis alternatyvus ginčų sprendimo būdas pasaulyje yra plačiai žinomas ir panašu, kad įgauna pagreitį ir Lietuvoje, teigiama pranešime žiniasklaidai. Jau nuo 2020 m. teisminė mediacija bus viena iš privalomųjų dalių sprendžiant kai kuriuos ginčus. Tačiau ar tikrai ji padeda, yra pigesnė ir greitesnė nei teismas, ypač, jei ginčo šalis skiria dideli atstumai ar perkaitusios emocijos?

Mediacija – jei norite susitarti be teismo

Mediatorius – tai tarpininkas, dalyvaujantis šalių ginče ir padedantis jo šalims surasti tinkamą sprendimą susidariusioje jiems nepatrauklioje situacijoje. Pasinaudojus mediatoriumi, galima spręsti bet kokius ginčus, kilusius tiek tarp fizinių, tiek tarp juridinių asmenų. Mediacijos procesas (dar vadinamas taikinamuoju tarpininkavimu) suteikia galimybę grąžinti šalis prie kilusio ginčo esmės, suvaldant šalių emocijas ir priešiškumą. Todėl vienas iš esminių mediacijos tikslų – išlaikyti kiek įmanoma pagarbius ir darnius santykius tarp šalių, išsaugoti taiką ir panaikinti priešpriešą.

Kuomet ginčas yra sprendžiamas teisme, neretai pasiekiamas tik formalus teisingumas. Teismo priimtas sprendimas nebūtinai yra tinkamas ir priimtinas ginčo šalims, o pasiektu ginčo sprendimo rezultatu ne visada yra patenkintos viena ar abi šalys.

Tikroji ginčo priežastis dažnai lieka neatskleista ir neišspręsta, o tarp šalių neišnykusi priešprieša ateityje gali būti pagrindu naujiems ginčams. Tai patvirtina ir advokatų kontoros „Juridicon“ advokatas dr. Laimonas Marcinkevičius: „Ginčų ir bylinėjimosi reikia išvengti, nes tai eikvoja daug laiko bei išteklių – geriau tą laiką skirti produktyviam darbui. Bylinėjimasis taip pat kenkia įmonės reputacijai“.

Mediatorius padeda šalims pačioms priimti sprendimą

Mediacija vykdoma vadovaujantis esminiais, pamatiniais principais, tokiais kaip šalių savanoriškumas, konfidencialumas, pagarba, tolerancija, nešališkumas, sąžiningumas ir t. t. Mediacijos procese tinkamiausią sprendimą priima pačios ginčo šalys. Mediatorius gali patarti, pasiūlyti ginčo šalims galimus sprendimo variantus, tačiau, skirtingai nei teismas, jis veikia tik kaip tarpininkas, padedantis identifikuoti ginčo esmę, sudaryti sąlygas abiem šalims atvirai atskleisti visas su ginču susijusias aplinkybes, padėti įvertinti stipriąsias ir silpnąsias šalių puses.

Mediacijos procesą galima užbaigti proceso metu ginčo šalims pasiekus taikų susitarimą ir pasirašius taikos sutartį. Teismas tvirtina sutartį pasibaigus teismo nutartyje nustatytam teisminės mediacijos terminui ar mediatoriui nusprendus nutraukti mediacijos procesą, kai akivaizdu, jog pasiektas taikus susitarimas bus tik formalus ir neįvykdomas.

Mediacija – greitesnis ir pigesnis verslo ginčų sprendimo būdas

Versle neretai ginčai kyla dėl sutartinių santykių, kai yra netinkamai vykdomi sutartiniai įsipareigojimai, ginčai tarp tiekėjų, rangovų, kolegų, darbuotojų, partnerių, akcininkų, bankų ir kitų institucijų. Taip pat ginčai dėl vienos pusės kaltės, kuomet yra susidariusi skola, nevykdomi kiti mokestiniai įsipareigojimai.

Versle labai svarbus laikas, sutartų terminų laikymasis, kadangi bet koks vėlavimas gali atnešti nemenką žalą, o juridinis asmuo gali patirti didelių nuostolių. Dėl šių priežasčių bylinėjimasis teisme nėra patrauklus variantas, tad mediacija dėl savo operatyvumo yra puiki išeitis verslo ginčams spręsti.

„Praktika rodo, kad mediacijos taikymas ginčams spręsti tarp juridinių asmenų beveik visada atneša sėkmę. Priimti sprendimai vykdomi pilna apimti, kadangi buvo priimti pačių šalių, neprimesti ar neįpareigoti teismo sprendimo“, – teigia teisininkė Aurita Gintautienė, viena iš Lietuvos mediatorių rūmų steigėja.

Teisininkė pastebi, kad verslininkai į ginčų sprendimą žiūri praktiškiau, pragmatiškiau, daug mažiau vadovaujasi emocijomis, todėl ginčų sprendimas mediacijos būdu yra žymiai naudingesnis finansiškai. Verslininkui nereikia samdyti brangių advokatų, sutaupoma daug laiko, netenka ilgai bylinėtis teisme.

Informacija iš mediacijos negali tapti įrodymu teisme

Esminis mediacijos skirtumas tarp ginčo nagrinėjimo teisme – mediacijos procese nustatinėjama ne kuri ginčo šalis kalta, o ieškoma geriausio abi šalis tenkinančio sprendimo. Čia naudojamas „win-win“ (angl. „laimėti – laimėti“) principas, taigi, radus geriausią sprendimą, iš tikro laimi abi šalys.

Kaip teigiama pranešime, vienas iš didžiausių mediacijos versle privalumų – užtikrinamas visiškas konfidencialumas. Visa šalių pateikta informacija lieka konfidenciali, ji jokiomis aplinkybėmis negali būti panaudota kaip įrodymas teisme, o pats procesas nėra protokoluojamas. Ginčo šalys turi galimybę ne tik dalyvauti pačiame mediacijos procese, bet ir pasitraukti iš jo bet kurioje proceso stadijoje. Pasirinkus ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu ir užbaigus ją taikiu susitarimu, grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio.

Tai ypač aktualu verslo sektoriui, kadangi ginčo sumos neretai būna didelės. Mediacija gali sutaupyti nemažai pinigų ir laiko, nes tokiu būdu ginčą galima išspręsti per keletą susitikimų ar savaičių, tuo tarpu kai teismo procesas, civilinės bylos nagrinėjimas pirmojoje instancijoje vidutiniškai trunka apie 6 mėn.

Sprendžiant ginčus mediacijos būdu taip pat išsaugoma reputacija, kuri yra svarbi verslui, kadangi mediacijos procesas yra konfidencialus, o pati procedūra yra lankstesnė lyginant su Lietuvos teismais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją