„Aš esu vilnietis, čia gimęs ir pragyvenęs 36-erius metus. Esu programuotojas.
Galėčiau emigruoti į kitą Europos miestą, tęsti ten karjerą ir kurti šeimą, bet nusprendžiau likti čia.
Noriu, kad mano vaikai judėtų saugiai, kvėpuotų grynu oru ir gyventų patogiame šiuolaikiniame mieste. Domiuosi urbanistika ir miesto planavimu, dalinuosi su bendruomene savo pastebėjimais ir mintimis šia tema“, – taip apie save, nenorėjęs išduoti savo vardo, kalbėjo vieno internetinių puslapių „Vilniaus.wtf“ įkūrėjas.
Visai neseniai jis pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuotas kelias, kurį kaskart atskridę į Vilnių ir keliaudami link miesto centro mato turistai. Nuotraukos dėmesio netruko sulaukti ir jo skelbiamame puslapyje.
„Kiekvieną kartą pravažiuojant automobiliu tą Dariaus ir Girėno g. atkarpą kyla mintis, kad aplinka atrodo lyg gūdžiame Rusijos pramoniniame rajone, nors šiuo keliu važiuoja visi turistai atskridę į Vilnių lėktuvu.
Praėjo trys nepriklausomybės dešimtmečiai, bet niekas kardinaliai nepasikeitė ir nepanašu, kad žada keistis“, – taip padarytas nuotraukas ir situaciją šiandien komentavo jų autorius. Jo teigimu, nors Vilniaus valdžia pastaruoju metu atkreipė dėmesį į susisiekimą pėsčiomis bei dviračių infrastruktūrą, prioritetai, anot jo, vis dar pasirenkami keistai.
„Atrodytų natūralu, kad turistų lankomos vietos būtų geriausiai prižiūrimos, bet Vilniuje yra atvirkščiai – net ir teritorija nuo Tymo turgaus iki Šv. Onos bažnyčios reikalauja perplanavimo ir atnaujinimo, tai pirma lokacija kur eina miesto svečiai po Katedros aikštės“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie situaciją važiuojant nuo Vilniaus oro uosto link miesto centro, vyras teigė, kad mintis užfiksuoti kadrus jam kilo po to, kai stovėdamas spūstyje jis pagalvojo, jog kitą kartą kelionei mielai rinktųsi paspirtuką, tačiau apsidairęs pamatė, kad šioje gatvėje ne visur yra šaligatviai.
„Užfiksavau keistus infrastruktūros sprendimus, kuriuos būtų ne pro šalį permąstyti ir atnaujinti“, – pridūrė jis.
Vienoje padarytų nuotraukų matyti pačių gyventojų žolėje praminti takai, kitoje, nors eismo juostų po viena viena kryptimi, vienoje juostoje važiuojančios kelios mašinos. Dar kitoje – surūdiję ir perlinkę kelio atitvarai bei vienas „įdomiausių“ sprendimų – su vaizdu į važiuojamąją kelio dalį paliktas suolelis.
Kaip didžiausias problemas pats autorius įvardijo eismo juostų plotį.
„Dabar ten į vieną juostą telpa pusantro automobilio, gatvė tai išplatėja tai susiaurėja – taip mieste neturėtų būti.
Antra problema yra „A“ juostų nebuvimas – Tūkstantmečio ir Dariaus ir Girėno g. tiltas yra gan apkrautas transporto mazgas, kartais ten būna beveik nejudantys kamščiai. Tokiais atvejais viešasis transportas galėtų pravažiuoti greitai ir turėtų pranašumą prieš nuosavus automobilius.
Trečia problema, tai infrastruktūra pėstiesiems, kuri yra atgrasi, o vietomis iki šiol nėra šaligatvių“, – vardijo jis ir sakė, kad maršrutai, kuriais užsieniečiai ar svečiai iš kitų Lietuvos miestų atvyksta, turėtų turėti ne mažesnį prioritetą nei priemiesčių atnaujinimas.
Apibendrindamas vyras aiškino, kad šiandien Dariaus ir Girėno g. labiau primena Naująją Vilnią ir atrodo nereprezentatyviai.
„Mano nuomone, reikėtų ją kiek praplatint iki 4 juostų dvi atiduodant viešajam transportui, baigti įrengti apšvietimą iš abiejų pusių, platesnius šaligatvius ir dviračių taką, kad bet kas atskridęs į Vilnių matytų miesto prioritetus“, – sakė jis.
Puslapio įkūrėjas taip pat užsiminė, kad 2018 metais sostinėje buvo organizuotas idėjų konkursas, kurio viena iš siūlomų temų buvo „pirmojo gero įspūdžio formavimas apie Vilnių, vykstant nuo oro uosto iki miesto centro“. Išrinktiems keturiems nugalėtojams tada iš viso buvo skirta 200 tūkst. Eur idėjoms įgyvendinti.
„Kaip suprantu, dalyviai visgi pasirinko kitas temas, o vienas iš 4 laimėtojų pasiūlė 3D projekcijas ant apgriuvusio Švitrigailos g. 40A pastato.
Tai puiku ir įdomu, tokių konkursų reikia, bet, manau, kiekvienam iš mūsų aišku, kad pirmą, ką reikėtų padaryti norint suformuoti teigiamą įvaizdį keliaujant link centro, tai sutvarkyti Dariaus ir Girėno gatvę ir apylinkes“, – sakė jis.
Komentaro dėl esamos situacijos DELFI paprašė ir Vilniaus savivaldybės atstovų. Gautame atsakyme buvo pasidalinta naujausiais planais.
„Šiuo metu Naujamiestyje yra projektuojama keletas dviračių ir pėsčiųjų takų Dariaus ir Girėno gatvėje, nuo Geležinkelio iki Žirnių gatvės, taip pat dviračių ir pėsčiųjų takas Švitrigailos, Dariaus ir Girėno gatvės, nuo Geležinkelio iki Žirnių gatvės.
Naujas dviračių ir pėsčiųjų takas atsiras ir Geležinkelio gatvėje, kuris drieksis iki Stoties aikštės bei dviračių ir pėsčiųjų takas Algirdo ir M. Putino gatvėse. Tiesiant naujus takus bus atnaujintas apšvietimas, pasodinti nauji želdynai, kai kuriose gatvėse sutvarkyta gatvių važiuojamoji dalis, šaligatviai“, – buvo teigiama gautuose atsakymuose bei tikinama, kad projektavimo darbus planuojama baigti jau šiemet, o kitąmet pradėti tiesti ir minėtus takus.
Kalbant apie A juostų įrengimą, savivaldybės atstovai tikino, kad siekiant užtikrinti dar sklandesnį susisiekimą viešuoju transportu Dariaus ir Girėno gatvėje, nuo sankryžos su Kapsų gatve iki Kauno gatvės, buvo įrengtos A juostos.
„Šiuo metu rengiamas planuojamų įrengti A juostų sąrašas, tikslinamas lėšų poreikis ir įrengimo terminai. Be to, kitąmet planuojama sutvarkyti ir transporto žiedą Naujininkuose ties Kapsų gatve“, – sakė atstovai.
Paprašius suteikti daugiau informacijos dėl vykusio idėjų konkurso buvo patikinta, kad konkurso dalyviai galėjo siūlyti idėjas keturiomis nurodytomis temomis: pirmo gero įspūdžio sudarymas apie Vilnių tik atvykus į Vilnių (oro uostas, atvykimas iki miesto centro ir t. t), grįžtamojo ryšio apie teikiamas paslaugas surinkimas savivaldybei pavaldžiose įstaigose ir atvira tema, kur dalyviai galėjo patys pasiūlyti problemą (iššūkį) ir jos sprendimo būdą.
„Viso 4 temoms buvo skirta 200 tūkst. eurų. Pirmo gero įspūdžio sudarymas apie Vilnių tik atvykus į Vilnių (oro uostas, atvykimas iki miesto centro ir t. t) temoje laimėjo VšĮ „Menų fabrikas“ ir jų projektas „BUNDA: Interaktyvios projekcijos ant senų apgriuvusių pastatų“, kuriems buvo skirta 22 tūkst. 500 eurų pinigų suma“, – buvo rašoma gautame atsakyme.
