Energetikos ministerija BNS komentavo, kad Komisija nuosekliai remia Baltijos šalių siekį tapti „saugaus ir patikimo Europos elektros tinklo dalimi“.

„EK kaip koordinatoriaus vaidmuo sinchronizacijos projekte ir ateityje išliks ypač reikšmingas, todėl svarbu užtikrinti procesų ir darbų tęstinumą“, – rašoma komentare.

Liepą Vilniuje viešėjęs už energetinę sąjungą atsakingas eurokomisaras M. Šefčovičius teigė, kad siekiant užsitikrinti lėšas projektui, būtina tinkamai pasiruošti antrajam etapui – jūrinės jungties „Harmony Link“ tarp Lietuvos ir Lenkijos statybai.

Skaičiuojama, kad bendros investicijos į ją sieks apie 850 mln. eurų. Jungties tiesimui tikimasi gauti didžiausią galimą paramą.

EK pirmajam sinchronizavimo etapui jau užtikrino 323 mln. eurų – apie 75 proc. šio etapo darbų vertės (432,5 mln. eurų), tai – maksimali galima parama. Lietuvai skirta 125 mln. eurų, o bendra darbų vertė šalyje sieks 167 mln. eurų.

Šią savaitę viešėdamas Japonijoje Ž. Vaičiūnas BNS teigė, kad sinchronizavimo projektas iš regioninio tapo europiniu ir galiausiai globaliu: JAV žada padėti Baltijos šalims saugoti jų energetikos infrastruktūrą nuo kibernetinių atakų, o Japonija planuoja dalyvauti rengiant sistemos dažnio analizę.

Lietuva, Latvija ir Estija iki šiol veikia sinchroniniu režimu BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo. Iki 2025 metų jos siekia sinchronizuoti tinklus su žemynine Europa.