Seimas antradienį po pateikimo pritarė naujojo įstatymo projektui. Dabar laukiama Vyriausybės išvados, jis svarstomas Seimo komitetuose.
Siūloma, kad nuo 2020 metų daugiau nei 2 mln. eurų mėnesinių pajamų už prekes iš gyventojų gaunančios įmonės nuo šią ribą viršijančios sumos mokėtų 1 proc. mokestį. Jis nebūtų taikomas pajamoms iš prekybos vaistais, energija ar jos produktais (pavyzdžiui, degalais).
Kaip aiškėja iš lentelės, kurią matė DELFI, naujasis mokestis paliestų ne tik tokias įmones kaip „Maxima“ ar „Rimi“, bet ir drabužiais prekiaujančias „Aprangą“ ir „Humaną“, namų apyvokos prekių „Depo“ ir „Ermitažą“, elektronikos „Topo grupę“ ir „Varlę“, kt.
Priklausomai nuo to, kuo tikite, mokestį sumokėtų arba šių įmonių akcininkai, arba jų klientai.
Pusė mokesčio „Maximai“
Lentelėje nurodoma, kad mokestį mokėtų dešimt mažmenine prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas, užsiimančių įmonių. Penkios jų – visiškai aiškios. Tai visiems gerai žinomos „Maxima LT“, „Palink“ („Iki“), „Norfos mažmena“, „Rimi Lietuva“ ir „Lidl Lietuva“.
Kitos kategorijos – Metalo dirbinių, dažų ir stiklo; Baldų, apšvietimo įrangos ir kitų namų ūkio prekių; Statybinių medžiagų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse. Joms galima priskirti tokias įmones kaip „Makveža“, „Depo DYI LT“, „Kesko Senukai Lithuania“, „Ermitažas“, „Felit“ („Ikea“).
Lentelėje dar yra kategorijos Elektrinių buitinių aparatų ir prietaisų mažmeninė; Garso ir vaizdo įrangos mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse; Užsakomasis pardavimas paštu arba internetu. Čia greičiausiai kalbama apie įmones „Topo grupė“, „Pigu“, „Varlė“, „Avitelos prekyba“, „Elektrobalt“.
Stambios prekybos mokestį mokėtų ir mažmenine drabužių prekyba užsiimančios įmonės. Tarp jų turėtų patekti „Apranga“, „Humana People to People Baltic“ ir kitos.
Į mokesčio mokėtojų ratą dar gali patekti gyvūnams skirtų prekių parduotuvės „Kika LT“, sporto prekių „Sportland“, kosmetikos prekių „Drogas“, kioskai „Reitan Convenience Lithuania“ („Narvesen“) ir dar kelios įmonės.
Remiantis 2018 metų finansine ataskaita, „Maxima“ gavo 1,6 mlrd. eurų pajamų. Atitinkamai, nuo jų būtų sumokėta 16,14 mln. eurų stambios prekybos mokesčio, o tai yra pusė nuo iš viso planuojamų 32 mln. eurų.
Tačiau mokestis skaičiuojamas tik nuo fiziniams asmenims parduotų prekių pajamų, todėl tikėtina, kad realiai „Maximai“ galinti tekti suma yra mažesnė.
DELFI suskaičiavo, kad skaičiuojant analogiškai, „Iki“ per metus tektų 6,25 mln. eurų mokesčio, „Norfai“ – 4,45 mln. eurų, „Senukams“ – 4,08 mln. eurų, „Rimi“ – 3,01 mln. eurų, „Lidl“ – 2,74 mln. eurų. Daugiau – lentelėje.
Naudojasi privalumais
Seimo teisininkai pastebi, kad stambios prekybos mokesčio įstatymo projektas gali prieštarauti Konstitucijai ir Europos Sąjungos teisei. Tačiau jo iniciatorius Tomas Tomilinas tvirtina, kad Europos Teisingumo teismas (ETT) pripažino, jog Lenkijos vyriausybė yra teisi savo sename ginče su Europos Komisija.
„Europos Komisija padarė klaidingą prielaidą, kad Lenkijos vyriausybė turėjo kitą nei viešai įvardintą tikslą įvesdama mažmeninės prekybos mokestį. Teismas pripažino, kad Lenkijos Vyriausybės vienintelis pagrįstas tikslas buvo perskirstymas, bet ne visų įmonių apmokestinimas. Lygiai tokius pat tikslus mes keliame savo projektu.
Teismo teigimu Lenkija sugebėjo įrodyti, kad mokesčio motyvas – didesnis biudžeto surinkimas yra pagrįstas ir ši mokestį galima laikyti integralia mokestinės sistemos dalimis, turinčia aiškiai apibrėžtą bazę, mokėjimo sąlygas ir principus, taip pat kaip akcizai, PVM ir kiti mokesčiai. Šis mokestis yra normalios mokestinės sistemos dalis ir suvereni valstybė turi teisė, nediskriminuodama užsienio subjektų, laisvai taikyti tokia sistema, kokia nori.
Mūsų teisės departamentas, komentuodamas ETT bylą kalba apie mokesčio galimai suteikiamą atrankųjį (selektyvų) pranašumą, tačiau jis kažkodėl necituoja pačios bylos, kur labai labai aiškiai pasakyta, kad ypač stambios ir smulkios įmonės nėra lygiavertėje padėtyje ir stambi prekyba gali naudotis masto ekonomijos privalumais ir ženkliai sumažinti kaštus. Tai ne mano išvedžiojimai, tai citata iš bylos, kurią laimėjo Lenkija ir, beje, Vengrija buvo trečia bylos šalis“, – teigė jis.
Seimo narys sakė, kad turint mintyje, kokia milžinišką galią turi prekybos tinklai, bankai, valdžia turi moralinę teisę reikalauti jų solidarumo.
„Argumentai, kad mokestį mokės prekybos tinklų savininkai, t.y. kas turi mokėti, remiasi esmine mūsų ekonominės sistemos logika. Kad ir labai neidealią, bet prekyboje mes turime laisvą rinką. Tad bet kuris pardavėjas prieš didindamas kainas stengsis laimėti konkurento klientus. Ir nors mažmeninėje prekyboje kainų elastingumas yra prastas, mes turime labai daug alternatyvų ir laisvą rinka veikia“, – dar sakė T. Tomilinas.
Dar taisys
T. Tomilinas DELFI sakė, kad šiuo metu numatyta, kad degalinės ir vaistinės stambios prekybos mokesčio nemokės, tačiau tai gali keistis, jei paaiškėtų, kad jų pajamų dalis ne iš vaistų ar degalų viršija 2 mln. eurų per mėnesį.
„Kai kurios degalinės dabar tampa prekybos centrais“, – sakė jis.
Ar mokėtojais gali tapti automobilių salonai, nekilnojamojo turto įmonės? „Jei bus klausimų, mes svarstysime pataisas, išimsime tai, ko ten neturi būti. Čia kalbama tik apie mažmeninę prekybą“, – trečiadienį sakė T. Tomilinas.
