„Biudžetas pristatomas sudėtingu laikotarpiu, nes matome ir žinome, kad kitais metais yra vadinamasis sinchroninis pasaulio ekonomikos sulėtėjimas. Į tą sulėtėjimą patenka ir Lietuva, mūsų ekonomika augs lėčiau, todėl išsaugoti ir gebėti tame naujame biudžete ir atlyginimus, ir pensijas padidinti tikrai nėra lengva. Matėme jau Seime, kad dalis mokesčių pasiūlymų atmesti, tai reiškia, kad antras biudžeto variantas turės būti gerokai keičiamas. Tai nėra lengva“, – sakė D. Grybauskaitė.

Pasak jos, atsižvelgiant į tai, kad ekonomika traukiasi, didinti mokesčius yra klaida.

„Didesni mokesčiai reiškia, kad didinsime spaudimą vartojimui, o tai reiškia atitinkamai ir kainų kilimą, ir ekonomikos dar didesnį sulėtėjimą. Manyčiau, kad tokia politika yra šiek tiek klaidinga. Didinti mokesčius verta tik esant labai giliai krizei ir tik kaip laikina priemonė. Kurti gerovės valstybę per visuotinį mokesčių padidinimą taip pat klaidinga, nes būtina sudaryti sąlygas ekonomikai vystytis, uždirbti pinigus, o ne mėginti apiplėšti, perdalinti“, – teigė prezidentė.

„Čia labiau primena bolševizmo laikus, o ne dabartinę ekonominę situaciją šalyje ir 21 amžių“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad Seimas antradienį priėmė svarstyti Finansų ministerijos parengtą valstybės biudžeto įstatymo projektą. Kitų metų valstybės biudžete planuojama gauti 11,5 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 12,6 mlrd. eurų.

Po pateikimo už kitų metų biudžeto projektą balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė – 36.

Valstybės biudžeto išlaidos augs 8 proc., iki 940 mln. eurų, „Sodros“ – 11,7 proc., iki 472 mln. eurų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) – 7,4 proc., iki 145 mln. eurų, savivaldybių – 11,6 proc., iki 339 mln. eurų.

Valstybės biudžeto pajamos augs 9 proc., iki 956 mln. eurų, „Sodros“ – 9,1 proc., iki 407 mln. eurų, PSDF – 11,7 proc., iki 241 mln. eurų, o savivaldybių – 11,9 proc., iki 350 mln. eurų.

Nominalus valdžios sektoriaus perteklius kitąmet, planuojama, bus ne mažesnis nei 0,2 proc. BVP.

Finansų ministerija siūlo nuosaikiai padidinti akcizų tarifus etilo alkoholiui, benzinui, gazoliams, žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams ir kaitinamojo tabako produktams. Dėl šių pakeitimų, jei jiems bus pritarta Seime, 0,5 litro stipraus gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,45 euro, 1 litro benzino kaina galėtų padidėti apie 0,04 euro, 1 litro gazolių ir žemės ūkio veikloje naudojamų gazolių – apie 0,03 euro, o 20 vienetų pakelis kaitinamojo tabako produktų – apie 0,33 euro.

Taip pat parengtas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas, kuriuo siūloma plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties NT apmokestinimo bazę. Siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų. Mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Dėl šių pakeitimų valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų per metus.

0,5 proc. mokesčių tarifas būtų taikomas bendros NT vertės daliai, viršijančiai 100 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, 1 proc. – neviršijančiai 500 tūkst. eurų, 2 proc. – viršijančiai 500 tūkst. eurų.

Taip pat Aplinkos ministerija skelbė parengusi Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektą, kuris numato mokestį už transporto priemonių (TP) keliamą taršą. Įstatymo projekte taršiomis laikomos tos TP, kurios turi dyzelinu varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 115 g/km, ir tos TP, kurios turi benzinu ir (ar) dujomis varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 130 g/km. Tai į valstybės biudžetą surinktų 29 mln. eurų.

Tiesa, Seimas NT mokesčio praplėtimui ir automobilių taršos mokesčiui nepritarė ir grąžino Vyriausybei juos tobulinti.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (161)