Šalies vadovas pasidžiaugė prieš porą dienų įvykusiu rezultatyviu susitikimu su Japonijos ministru pirmininku Shinzo Abe, kuris, tikimasi, paskatins šalių ekonominį bendradarbiavimą. Prezidento teigimu, Lietuvos ir Japonijos prekybiniai santykiai įgauna pagreitį, o Japonijoje jaučiamas itin didelis susidomėjimas Lietuvos rinka.
„Nuo 2010 metų Japonijos ir Lietuvos tarpusavio prekyba išaugo devynis kartus“, – sakė prezidentas ir palinkėjo, kad šalių ekonominių santykių potencialas būtų dar labiau išnaudotas, ypač Japonijai pasirašius laisvosios prekybos susitarimą su Europos Sąjunga.
Šalies vadovas akcentavo palankią Lietuvos verslo aplinką, išvystytą IT sektorių, logistinę infrastruktūrą, talentų fondą ir pakvietė Japonijos kompanijas kurtis bei plėsti veiklą mūsų šalyje. Prezidentas pristatė verslo sritis, kuriose Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimas aktyviausias. Šalies vadovas paminėjo informacines technologijas, gyvybės mokslus, gamybą, energetiką, išskirtinį dėmesį teikė lazerinėms technologijoms, kurių viena didžiausių importuotojų yra Japonija.
Prezidentas akcentavo, kad Lietuva gali tapti tiltu Japonijos fintech bendrovėms, siekiančioms plėtros Europos Sąjungoje.
Konferencijoje pasirašyti du svarbūs Japonijos ir Lietuvos bendradarbiavimo memorandumai – energetikos (tarp Lietuvos energetikos ministerijos ir Japonijos ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerijos) ir informacinių technologijų (tarp informacinių technologijų asociacijų).
Energetikos memorandumas pasirašytas Japonijos ir Lietuvos ministrų – Japonijos ekonomikos, prekybos ir pramonės ministro Isshu Sugawara ir Lietuvos energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno. Memorandumas sulaukė didelio susidomėjimo ir Japonijos žiniasklaidos dėmesio.
Energetikos memorandume numatytas energetinio saugumo ir energijos šaltinių bei tiekimo diversifikacijos skatinimas, elektros tiekimo saugumo didinimas, tolesnis bendradarbiavimas keičiantis gerąja praktika dėl branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimo ir išmontavimo bei vykdant bendras veiklas ir projektus SGD tiekimo, prekybos bei atsinaujinančios energijos srityse. Numatytas ir paramos teikimas Baltijos šalių sinchronizacijos projekto įgyvendinimui.
„Energetikos memorandumo pasirašymas atvers platesnių bendradarbiavimo galimybių suskystintų gamtinių dujų, atsinaujinančių energijos šaltinių sektoriuose, taip pat atvers galimybių pritraukti investicijų į energetikos infrastruktūrą. Žengsime dar vieną žingsnį efektyvaus energijos panaudojimo, inovatyvaus energijos saugojimo ir kaupimo link, taip pat dalydamiesi patirtimi plėtosime žaliosios energijos gamybą ir panaudojimą siekdami mažinti poveikį klimato kaitai“, – sakė prezidentas.
Informacinių technologijų memorandumo tikslai – dalytis informacija analizuojant potencialias IT rinkas, stiprinant prekybos misijas, institucijų bendradarbiavimą, ekonominių santykių tarp Lietuvos ir Japonijos plėtrą.
Po konferencijos atidarymo oficialiosios dalies šalies vadovas susitiko su Japonijos verslo federacijos atstovais „Keidanren“, Japonijos kompanijų „Hitachi“, „Toshiba“, Tepco“ atstovais. Verslo kompanijoms pristatytos Lietuvos verslo ekosistemos vertės, jos pakviestos apsvarstyti konkrečias investavimo galimybes energetikos ir transporto infrastruktūros srityse Lietuvoje.
Forumą organizavo Japonijos verslo federacija „Keidanren“, vienijanti 1600 narių – verslo bendrovių, pramonės asociacijų ir regioninės ekonomikos organizacijų, JETRO ir „Versli Lietuva“. Forume Lietuvos patrauklumą investicijoms pristatė „Investuok Lietuvoje“, renginyje dalyvavo trys dešimtys Lietuvos bendrovių, atstovaujančių maisto pramonės, gamybos, transporto, informacinių technologijų, logistikos sritims, lazerių pramonei. Renginyje susitiko ir kontaktais dalijosi daugiau nei 80 kompanijų atstovai iš Japonijos ir Lietuvos.
