Komitetas apsispręs dėl socialdemokratų Algimanto Salamakino, Lino Balsio, konservatoriaus Jurgio Razmos ir „valstiečio“ Kęstučio Bacvinkos siūlymų.
Parlamentarai siūlo grįžti prie buvusios urėdijų veiklos, kad urėdijų skaičių nustatytų Vyriausybė, o urėdija valdytų 25-55 tūkst. hektarų valstybinių miškų.
Mažmeninėje prekyboje būtų parduodama iki 7 proc. metinės pagrindinių miško kirtimų normos, o parduodant nenukirstą mišką ir žaliavinę medieną prioritetą siūloma teikti malkinės medienos pardavimui gyventojams.
Komitetas taip pat spręs, ar įteisinti girininkijas, kurių plotas negalėtų viršyti 5 tūkst. ha valstybinių miškų.
Konstituciniam Teismui nurodžius iki gruodžio pradžios iš naujo priimti urėdijų reformą įteisinusį Miškų įstatymą, komitetas projektui jau yra pritaręs.
Komitetas spalio pradžioje urėdijų reformos nevertino, daugiau pakeitimų nesvarstė ir nė vienai pataisai nepritarė. Jis atmetė grupės Seimo narių pataisą, kuria jie siūlė suteikti visoms urėdijoms juridinį statusą, kaip buvo iki reformos.
Seimą iš naujo pradėti urėdijų reformą įteisinančio Miškų įstatymo priėmimo procedūrą įpareigojo Konstitucinis Teismas (KT), nutaręs, kad anksčiau įstatymo priėmimui nepagrįstai buvo pritaikyta skubos tvarka.
Seimui pateiktos svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto parengtos Miškų įstatymo pataisos, kurios iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio teisės akto – projekte išdėstomos jau galiojančios nuostatos.
Vieninteliu siūlomu pakeitimu, atsižvelgiant į KT išaiškinimą ir faktinę situaciją, formuluotė „miškų urėdija (urėdijos)“ keičiama į „miškų urėdija“. Jokių pokyčių urėdijų ūkio reglamentavime toks pakeitimas nelemia.