„Tai unikalūs pastatai, tad, mūsų manymu, geriausia, kas gali jiems atsitikti, kad jie įgytų naujus šeimininkus, turinčius plačias galimybes juos renovuoti ir įveiklinti taip, kad jie teiktų naudą visuomenei ir reprezentuotų miestus bei valstybę“, – pranešime sakė Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė.
Kaip buvo nurodyta, „Lietuvos paštas“ itin atsakingai vertina jo žinioje esančius pastatus, kurie yra kultūros paveldo apsaugos objektai, todėl bendrovė pati kreipėsi į atsakingas institucijas, kad Kauno centrinis pašto pastatas būtų įtrauktas į kultūros paminklų sąrašą – taip jam suteikiant didesnę apsaugą.
Taip pat, kaip buvo rašoma, būtina priminti, kad AB „Lietuvos paštas“ net keletą kartų buvo kreipęsis į įvairias institucijas dėl galimybės gauti finansavimą Klaipėdos ir kitų centrinių pašto pastatų rekonstrukcijai atlikti. Tačiau paraiškos buvo atmestos. Lietuvos paštas dėl visų trijų nekilnojamojo turto objektų buvo oficialiai kreipęsis į LR Kultūros ministeriją bei Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldas, siūlydamas pastatus įsigyti visuomenės reikmėms. Susidomėjimo, kaip aiškinta, nebuvo sulaukta.
„Tiek Kauno, tiek Vilniaus ir Klaipėdos centriniuose paštuose pašto paslaugų teikimui naudojama tik nedidelė esamų patalpų dalis, kadangi tokio dydžio patalpos, teikiant šiandienines pašto paslaugas, yra ženkliai per didelės, o jų išplanavimas – neefektyvus.
Esamą patalpų perteklių reikia prižiūrėti, šildyti, valyti, atlikti einamuosius remontus ir kt., tad tai tampa per didele prabanga Lietuvos paštui“, – sakė A. Sungailienė ir pabrėžė, kad būsimasis pastatų savininkas ne tik turės tokias pačias prievoles prižiūrėti ir išlaikyti kultūros paveldo objektus, tačiau, tikėtina, kad bus investuota į šių objektų atnaujinimą ir pritaikymą šių laikų poreikiams pagal paveldosaugos reikalavimus.
DELFI pasiteiravus, kokią sumą už parduodamus paštus LP tikisi gauti, tokios informacijos atskleista nebuvo.
Pranešime buvo teigiama, kad pasaulyje yra puikių pavyzdžių, kuomet centrinių paštų pastatai atsakingų investuotojų dėka atgyja ir yra plačiai atveriami visuomenei: pavyzdžiui, Gente (Belgijoje) veikia viešbutis, kurio kambarių numerių pavadinimai atkartoja pašto naudojamas sąvokas, tokie viešbučiai įsikūrę ir Singapūro, Tbilisio, Prestono (Didžioji Britanija) centrinių paštų pastatuose.
Amsterdame ir Melburne buvusiose pašto patalpose veikia prekybos centrai, o Čikagoje tokiame pastate sukurta multifunkcinė erdvė, kurioje yra įsikūrę atviri biurai, kavinės, restoranai, apartamentai.
Taip pat „Lietuvos paštas“ sakė norintis paneigti itin gajų mitą, kad nuo miestų centrinių paštų yra matuojami atstumai tarp vietovių. Kaip buvo teigiama, tokia praktika išnyko, kuomet pašto karietas pakeitė modernios transporto priemonės.
Šiandieninėje pašto veikloje, tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, nebeliko tokios sąvokos, kaip „centrinis paštas“, mat pašto paslaugų tinklas yra formuojamas atsižvelgiant į Universaliosios pašto paslaugos reikalavimus, žmonių srautus ir finansinius rodiklius. Be to, šiuo metu pašto paslaugos yra teikiamos įvairiais kanalais: stacionariuose pašto skyriuose, per mobilųjį laiškininką, siuntų savitarnos terminalus, kurjerius, „uber“ tipo kurjerius. Šiandien pašto paslaugos yra daug arčiau gyventojų ir yra atsiejamos nuo konkrečių pastatų.
