UAB „RETAL Lithuania“ – štai tokia iškaba kabo prie įmonės gamyklos įėjimo.

Tik įėjus mus pasitinka apsauga, kuri užsirašo kiekvieno įeinančio vardą bei pavardę, o netrukus pasitinka ir įmonės generalinis direktorius Giedrius Viederis bei gamybos direktorius Darius Janulionis ir jau spaudžia ranką bei kviečia užeiti į pasitarimų kambarį.

„Mes esame viena didžiausių PET ruošinių tipo įmonių ir esame „RETAL“ grupės įmonė, o mūsų patronuojanti įmonė yra Kipre“, – štai tokie pirmieji žodžiai apie bendrovės veiklą nuskamba tik prisėdus.

G. Viederis pasakoja, kad bendrai įmonių grupė gamina kamštelius, PET ruošinius, nedidelę dalį ir pačių butelių, plėvelę.

Direktorius rodo į ant stalo sudėtas įvairiaspalves PET ruošinių buteliukų pakuotes ir sako, kad ši gamykla tuo ir verčiasi.

RETAL Lithuania
Foto: DELFI

„Jie yra įvairiausių dydžių, storių, kakliukų, spalvų. Mūsų klientai iš mūsų perka ruošinį, jį kaitina, pučia ir pila gėrimą, nes viso butelio dėl logistikos kaštų neapsimoka transportuoti“, – sako jis ir priduria, kad įmonė šiandien turi galimybę gaminti apie 1 tūkst. skirtingų produktų.

G. Viederis tikina, kad per parą įmonė pagamina apie 13 mln. ruošinių, o pati gamyba vyksta nepertraukiamai – darbuotojai dirba dieną ir naktį, keturiomis pamainomis.

Iš viso gamykloje pluša apie 220 darbuotojų. Tarp jų, kaip sako, ir jaunas, ir vyresnis kolektyvas.

„Atlyginimai – įvairūs. Praėjusį mėnesį (rugsėjį-red.) darbuotojai vidutiniškai uždirbo apie 2,5 tūkst. Eur neatskaičius mokesčių“, – pasakoja direktorius.

Vadovas užsimena ir apie žemesnės kvalifikacijos darbuotojų trūkumą Trakų rajone ir teigia, kad kartais jų rasti – tikras iššūkis.

„Rotacijų kaita yra. Priklausomai nuo sezono, žmonės išeina dirbti į statybas, emigruoja“, – teigia jis, tačiau priduria, kad darbuotojai dirbti į įmonę atvyksta ir iš sostinės, o įmonėje galima sutikti įdarbintų ir lenkų bei ukrainiečių.

RETAL Lithuania
Foto: DELFI

Kalbėdamas apie PET ruošinių gamybą direktorius pasakoja, kad įmonė nuo 2016 m. perka tik žalią elektros energiją, kuri ir yra naudojama gamybai.

„Mes mokame daugiau, bet parduodami produkciją deklaruojame, kad gamindami praktiškai neišmetame CO2.

Kodėl? Todėl, kad mūsų gamybai naudojama energetika, kuri virš 95 proc. yra elektros energija. Dar gamyboje naudojame truputį vandens, dujų praktiškai nenaudojame“, – sako jis.

Daugiausia PET ruošinių eksportui iš įmonės nukeliauja į Šiaurės šalis (30 proc.), dar 23 proc. – į Lenkiją, 21 proc. – į Vokietiją. Baltijos šalims atitenka maždaug 10 proc. pagamintos produkcijos, o dar 16 proc. nukeliauja į kitas šalis.

„Šiaurės šalių klientai reikalauja, kad mes gamyboje naudotume kuo daugiau antrinių žaliavų. Nuo susitarimo jos įprastai sudaro apie 25-50 proc. Tai yra tas pats butelis, kuris atkeliavo iš depozito sistemos, tačiau buvo sumaltas, o žaliava paruošta kontaktui su maistu“, – apie tendencijas pasakoja vadovas.

Direktorius mus vedasi į gamybines patalpas. Prieš tai įspėja, kad reikės persirengti. Duoda baltus chalatus, liemenes, specialius batus, galvos uždangalus, daiktus liepia palikti kabinete, kuriame kalbėjomės.

RETAL Lithuania
Foto: DELFI

Gamybinės patalpos – didžiulės. Jose – didelis triukšmas. Čia, kai lankomės, darbuojasi 25 PET liejimo mašinos.

Gamybos direktorius Darius Janulionis mums trumpai parodo, kokiu principu veikia technika, vėliau veda ir prie spintų, kuriose – visos galimos PET gaminių spalvos.

Pavyzdžių čia, visokiausių. Lentynoje galima matyti daug baltos, žalios, mėlynos, rožinės atspalvių. Po to keliaujame prie eksportui paruoštų didžiulių konteinerių, pilnų PET plastiko buteliukų.

„Štai šis yra 5 litrų“, – rodo į vieną, o mes stebimės, kaip tokia maža pakuotė kaitinant išsiplečia iki vienos didžiausių naudojamų rinkoje.

RETAL Lithuania
Foto: DELFI

Vėliau keliaujame ir ant gamyklos stogo. Direktorius rodo ir saulės elektrinę, kuri buvo atidaryta vasario mėnesį. Ji, kaip sako, kol kas yra didžiausia Baltijos šalyse ant stogo įrengta elektrinė.

„Tai yra 1,4 megavato galios elektrinė ir ji kol kas tenkina lūkesčius. Tai yra didžiausia elektrinė Baltijos šalyse.

RETAL Lithuania
Foto: DELFI

Nuo vasario dėl šios saulės elektrinės mes sutaupėme apie 90 tūkst. Eur“, – sako jis ir pastebi, kad nuo šios vietos puikiai matosi ir Lentvario apylinkės.