Ir iš tiesų gyvename įdomiu laikotarpiu – jau baigėsi vasaros džiaugsmai, tačiau šventinis Kalėdų laikotarpio šurmulys dar neprasidėjo, todėl tikrai yra galimybių žmonėms sutaupyti. Deja, taip tik atrodo, nes, atsiradus papildomoms pajamoms, žmonės tiesiog viską išleidžia.
Suvartojame daugiau, negu uždirbame
Laidoje „DELFI diena“ svarstyta, kodėl lietuviai išleidžia vis daugiau ir ką rodo naujausi tyrimai.
„Mes visi tik dabar pradėjome girdėti tokius neaiškius signalus, kad Europos ekonomika truputėlį lėtėja, galbūt prognozuojama recesija. Aš pati iš savo pažįstamų vis daugiau sulaukiu klausimų – tiesa tai ar ne. Turbūt praėjus penkeriems metams po krizės ir įsibėgėjus viskam visose Europos šalyse yra matomas vis didėjantis vartojimas. Lietuvoje taip pat turbūt norėta gyventi taip, kaip gyvena europiečiai.
Paskutinės šventės rodė, kad vis daugiau sau leidžiame, kalbant apie nebūtinas išlaidas: dovanoms, šventėms, kelionėms. Suvartojame, kad ir kaip būtų keista, daugiau, negu uždirbame. Taigi turime labai įdomią situaciją, kai žmonės išleidžia daugiau, negu uždirba, o paaiškinimų yra įvairių. Galbūt tai – šešėliniai pinigai arba perlaidos iš užsienio, tačiau vartojimas – kaip niekada didelis. Matome, kad žmonės, turėdami laisvo laiko, eina tiesiog pasišopinti“, – laidoje sakė J. Cvilikienė.
Rudenį žmonės grįžta į komercinį pasaulį
Anot jos, dabar įdomus laikotarpis, kai žmonės gali sutaupyti, tačiau to nedaro ir laisvą laiką leidžia prekybos centruose pirkdami ne pačius reikalingiausius dalykus.
„Laikotarpis įdomus. Apskritai finansai yra tokie truputėlį duobėti, kaip kokie amerikietiški kalniukai. Vasara su krikštynomis, išvykomis, šventėmis, vestuvėmis jau pasibaigė, Kalėdos dar neatėjo, šildymas tik neseniai prasidėjo. Taigi žmonėms lieka daugiau lėšų. Žmonės leidžia sau šiek tiek atsipūsti, jie investuoja į save, į rūbus.
Man atrodo, užtenka nueiti į restoranus, savaitgalį pažiūrėti, kas vyksta Vilniaus pagrindinėse Senamiesčio gatvėse. Auga ne tik būtinųjų išlaidų vartojimas, tačiau ir išlaidos pramogoms, restoranams, kavinėms, rūbams, būstui atnaujinti. Kai kuriose parduotuvėse jau yra prekių ir namų šventėms. Žmonės perka viską“, – DELFI laidoje aiškino ji.
Lietuvos marketingo asociacijos valdybos narys Andrius Milinavičius tikino, jog ruduo yra metas, kai žmonės tarsi grįžta į komercinį pasaulį.
„Kiek mes žinome, prekybininkams kur kas liūdniau būna vasarą. Žmonės turi kitų užsiėmimų, keliauja, geras oras, o rudenį grįžta vadinamoji „back to school“ kampanija. Mes masiškai vėl imame vartoti. Manau, visa tai yra sąlyginai susiję, tiesiog rudenį ir šiaip darosi šiek tiek liūdniau gyventi, nes baigiasi vasara, nebėra šiltų vakarų. Tai – sugrįžimas į komercinį pasaulį, ir susikurti progų išlaidauti nėra sudėtinga“, – tikina jis.
Norime gyventi vakarietiškais standartais
Išaugusį lietuvių poreikį išlaidauti paaiškina tai, kad mes ilgus metus norėjome gyventi vakarietiškais standartais.
„Sakyčiau, kad mes ilgus dešimtmečius norėjome gyventi kaip vakariečiai. Vakarietiški dalykai ir vakarietiški prekių ženklai mums visada buvo šioks toks sėkmės ir galimybių simbolis. Tai kodėl pykstame ant žmonių, kai mes iš tikrųjų pradėjome gyventi vakarietiškai? Taip, mes einame vakarieniauti, dieną pietaujame, perkame. Jeigu į rinką išleidžiamas naujas telefonas, tuomet senas tarsi nustoja skambėti“, – sakė A. Milinavičius.
Kalbant apie išsimokėtinus pirkinius, labiausiai ekspertus neramina tai, kad žmonėms daug svarbiau, kokį daiktą jie turės šiandien, o ne kas jų laukia ateityje.
„Visai neseniai atlikome apklausą ir pamatėme, kad maždaug pusei Lietuvos gyventojų priimtina pirkti išsimokėtinai. Pagrindinė priežastis būtent ir yra ta, kad šiandien galima turėti daiktą, o mokėti už jį vėliau, tačiau man kelia nerimą, kad 16 proc. tiriamųjų pasakė, jog jie supranta, kiek kainuoja visa paskola, kokie yra mokesčiai, koks susidarys galutinis mokėjimas, tačiau nelabai į tai gilinasi, nes žymiai svarbiau yra tai, kas vyksta šiandien, o ne kokia bus ateitis“, – DELFI kalbėjo J. Cvilikienė.
Tiesa, kaip pabrėžia moteris, kiek kitaip yra su būsto paskola.
„Būsto paskola yra visiškai kitas produktas. Didžioji dalis Lietuvos žmonių turbūt niekada negalėtų turėti nuosavo būsto, jeigu negalėtų pasiimti paskolos, juolab kad tai yra finansiškai naudingas produktas, nes nuomoti būstą tiesiog daug brangiau, negu mokėti įmokas“, – pabrėžė ji.
„Aš problemą matyčiau tą, kad žmonės ką nors sau pirkdami save tarsi apdovanoja“, – svarstė A. Milinavičius.
