Ant kortos pastatytas ES biudžeto planas 2021–2027 metams. ES biudžetui atseikėjamos lėšos, sudarančios itin mažą nacionalinių šalių biudžetų dalį, sugrįžta kiekvienai ES valstybei narei žemės ūkio subsidijų, mokslo stipendijų ir mažiau pasiturinčių šalių paramos pavidalu.

Derybos įprastai būna ypač sudėtingos, o didžiausi ginčai kyla tarp šalių, kurios sumoka daugiau nei atgauna, ir tų, kurios iš biudžeto gauna daugiau nei sumoka.

Penktadienį Europos Vadovų Taryboje (EVT) tikimasi išvesti derybas iš aklavietės, nes valstybės narės ir taip atsilieka nuo pačių išsikelto tikslo iki metų pabaigos pasiekti susitarimą dėl daugiamečio biudžeto.

Penktadienį EVT taip pat formaliai patvirtins naująją Europos Centrinio Banko (ECB) vadovę Christine Lagarde. Į šį postą buvusią Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovę ES lyderiai nominavo liepą, kartu su būsimąja Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen.

U. von der Leyen taip pat dalyvauja EVT, būtent jos vadovaujama Komisija bus kertinis Bendrijos prioritetų įgyvendinimo akmuo. Tarp ES prioritetų – ambicingi klimato kaitos suvaldymo tikslai ir aktyvesnis Bendrijos vaidmuo pasaulinėje arenoje.

Manoma, kad U. von der Leyen sulauks klausimų apie problemas formuojant naująją Komisiją. Europos Parlamentas (EP) atmetė tris iš 26 nominuotų eurokomisarų, dėl šios priežasties naujosios EK kadencija prasidės vėliau nei, kaip planuota, lapkričio 1 d.

Dvi dienas vykstantis viršūnių susitikimas prasidėjo ketvirtadienį, kai ES lyderiai patvirtino paskutinę minutę pasiektą „Brexito“ susitarimą, pašalindami vieną iš kliūčių, trukdančių JK pasitraukti iš Europos Sąjungos spalio 31 d.