Diplomatai perspėja, kad dėl didelių nuomonių skirtumų sprendimai gali būti nukelti iki kitų metų, o toks vėlavimas apsunkins programų vykdymą 2021-2022 metais.
Europos Vadovų Taryboje dalyvaujantis prezidentas sako, kad nepaisant mažėjančio bendro iždo Lietuva sieks, kad tiesioginės išmokos žemdirbiams greičiau prisivytų ES vidurkį nei siūlo Europos Komisija.
„Negali tas tiesioginių išmokų sulyginimas vykti amžinai. Jeigu remtumėmės dabartiniu pasiūlymu, tai visiška konvergencija su ES vidurkiu užtruktų iki 2040 metų – visi mes jau būsime gana seni“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.
Lietuva naujajame ES biudžete taip pat tikisi išvengti drastiško vadinamųjų sanglaudos lėšų mažėjimo – ši parama skiriama mažinti skurdesnių regionų ekonominį atsilikimą, ir užsitikrinti kuo didesnį finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui.
Tačiau daugiau į bendrą iždą sumokančios Vakarų Europos šalys nori mažesnio biudžeto, be to, lėšas siūlo labiau kreipti naujoms sritimis – migracijai, moksliniams tyrimams ir gynybai.
Karštas diskusijas taip pat kelia siūlymas lėšų skyrimą susieti su teisės viršenybės kriterijumi – tam itin priešinasi Lenkija, Vengrija ir Rumunija, kurias Briuselis kaltina teismų nepriklausomumo ir kitų institucijų varžymu.
Penktadienį, antrąją Europos Vadovų Tarybos dieną, ES lyderiai taip pat aptars priemones kovoti su klimato kaita.