Apie visa tai laidoje DELFI Dėmesio centre pokalbis su Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomąja direktore Rūta Vainiene, Lietuvos bankų asociacijos prezidentu Mantu Zalatoriumi, ir pataisų iniciatoriais – LVŽS frakcijos nariu Tomu Tomilinu ir LLRA-KŠS frakcijos nariu Zbigniev Jedinskij.
– Pone Jedinskij, kas jūs paskatino inicijuoti bankų turto apmokestinimą?
– Z. Jedinskij: Mūsų rinkiminėje programoje įrašyti tokie punktai – šeimos kortelės finansavimas, nemokami vaistai senjorams, vaiko pinigai. Natūralu, kad kildavo klausimų, iš ko tai bus finansuojama. Tai dar 2016 m. savo programoje įrašėme finansinių įstaigų finansavimo įstatymo projektą.
– Lenkija tapo jūsų įkvėpimo šaltiniu?
– Z. Jedinskij: Tokie pavyzdžiai Europoje žinomi, taip pat ir Lenkijoje. Tas projektas yra panašus į tą įstatymą, kuris dabar yra Lenkijoje.
– Ar jūs analizavote, kokias pasekmes tai galėtų sukelti finansų rinkai, kreditavimui, finansinių institucijų paslaugų kainai, vartotojams?
– Z. Jedinskij: Jau ne kartą diskutavome su bankų asociacijos prezidentu ponu Zalatoriumi. Jis yra išsakęs tokias pastabas. Reaguodami į jas, mes praėjusią savaitę Biudžeto ir finansų komitete surengėme diskusiją, kurioje dalyvavo Lietuvos banko, VMI, finansų ministerijos atstovai.
– Ką jūs išgirdote? Kad viskas gerai?
– Z. Jedinskij: Šiek tiek pakoregavome. Pirminiame projekte buvo apmokestinimo kartelė 100 mln. eurų , dabar ją pakėlėme iki 300 mln. eurų. Taip atveriame lauką mažesnėms finansų įstaigoms ateiti į rinką.
– Kitaip tariant, mokėtų vien bankai, nes tik jie turi tiek turto.
– Z. Jedinskij: pagal dabartinį projektą taip, tik didesni bankai.
– Mokesčio bazei būtų taikomas 0,03 procento tarifas. Kodėl būtent toks?
– Pone Zalatoriau, kokie yra precedentai ir kokias pasekmes jūs matote?
– M. Zalatorius: Pirmiausia, tai kyla klausimų dėl tokio mokesčio pagrįstumo ir teisėtumo. Mes nematome logikos, kodėl toks mokestis yra įvedamas.
– Reikia papildomų pinigų, sako ponas Jedinskij.
– M. Zalatorius: Tokiu atveju, toks mokestis turėtų būti ne selektyviai dviem sektoriams, bet žymiai platesnei visuomenės daliai. Mes netikime, kad selektyvumas kažkokiu būdu veda prie gerovės valstybės. Eurozonoje tokių mokesčių, kuris yra toks beveik google translate iš lenkiško varianto, nėra.
– Nei viena valstybė kuri turi eurą, kaip valiutą, tokio mokesčio neturi?
– T. Tomilinas: Tai yra klaidinimas. Aš noriu, kad ponas Zalatorius pasakytų kiek šalių, toks mokestis yra. Bijau suklysti, bet arti dvidešimties. Todėl kalbėti apie tai, kad tokio mokesčio nėra. Paskutiniu metu tokius mokesčius įvedinėja Rytų Europa. Vakarų Europoje yra labai panašūs bankų mokesčiai. Mačiau žemėlapį, kai vyko diskusija apie Lenkijos atvejį. Tai ten visas žemėlapis užpildytas mokesčiais. Kalbėti, kad jų nėra, tai čia visiškas klaidinimas.
– M. Zalatorius: Pone Tomilinai, nustokite klaidinti ir kvailinti visuomenę. Tokio dizaino mokestis, koks yra pateiktas yra trijose valstybėse – Vengrijoje, Rumunijoje ir Lenkijoje. O mokestis apie kurį jūs kalbate, yra visiškai kitokio dizaino. Tuo mokesčiu tiek Vokietijoje, tiek Prancūzijoje yra apmokestinami įsipareigojimai atėmus tam tikrus dalykus.
– Mes dabar kalbame apie labai konkretų dalyką – projekte parašyta „Finansų rinkos dalyvių mokesčio bazei taikomas 0,03 procento tarifas.".
– M. Zalatorius: Per metus tai yra 0,36 proc. nuo turto. Iš viso to susidaro nei daug, nei mažai – 50-60 mln. eurų. Jei mes kalbame apie biudžetą, tai ši suma yra visiškos katino ašaros. Jei jūs bandote kaišioti savo skylėto biudžeto skyles naujais mokesčiais, tai turėtumėte pripažinti, kad jūsų politika tiesiog nebeveikia. Vien šešėlyje vien PVM guli daugiau kaip 2 mlrd. eurų.
– T. Tomilinas: Pastaruosius 5-6 metus Europos Komisija kasmet rekomenduoja plėsti mokestinę bazę. Ir tai nėra savaime suprantama, kad tai turėtų būti automobiliai, ką jūs dabar greičiausiai paminėsite. Tiesiog apie mokestinę bazę, kuri Lietuvoje yra per maža. Tą kartoja ir vidaus ir išorės ekspertai. Tai yra valstybės demokratinio pasirinkimo klausimas, kurie sektoriai šiandien gali mokėti. Mes kalbėsime visame kontekste, kodėl yra stambios prekybos mokestis, kodėl bankai ir t.t. Tačiau principas išliks – mokestinė bazė plėsis tam, kas gali mokėti.
– Kitas dalykas – dėl prekybos tinklų mokesčio. Stambios prekybos mokesčio bazei, viršijančiai 2 mln. eurų per mokestinį laikotarpį, taikomas 1 procento prekybos mokesčio tarifas. Iš esmės tai yra PVM?
– Pone Tomilinai, jūs kartu V. Poderiu ir J. Jaručiu teikiate šį projektą. Turbūt žinote apie tuos precedentus. Kodėl negalvojote kažkokio kito modelio?
– T. Tomilinas: Leiskite pristatyti kitą nuomonę. Teikėjai remiasi būtent Lenkijos patirtimi ir byla, kurią mes puikiai išstudijavome. Toje byloje yra mūsų naudai priimtas Europos teisingumo teismo sprendimas. Lenkijoje nuo sausio 1 d. galios toks pat mokestis. Mes ko gero startuosime kartu, nors diskusijos Lietuvoje gali ir užsitęsti. Tas teismo sprendimas yra apskųstas, bet pagrindinis teismas yra pasisakęs. Teisingumo teismas pasakė, kad Lenkija, kaip suvereni valstybė, turi teisę savo teritorijoje keisti mokestinę sistemą ir įvedinėti tokį mokestį. Toks mokestis neprieštarauja ES teisei, nes ji gina kitų šalių subjektus ir jų galimybes veikti rinkoje. Šitas mokestis niekaip tų subjektų nediskriminuoja, nes yra mokamas nuo neutralaus dydžio, nuo labai stambios apyvartos. Mes turime puikią patirtį užsienio bendrovių, kurios atėjusios į Lietuvą pakėlė darbuotojų atlyginimus, stabilizavo kainų augimą, todėl šitas mokestis niekaip nekenks ES subjektams. Gal net padės.
– Gal galite paaiškinti, kodėl jūs tiesiog nedidinate PVM?
– T. Tomilinas: PVM yra visai kitas mokestis ir pas mus yra pakankamai didelis. Tačiau mes kalbame apie tai, kad yra tam tikras sektorius, kuris turi tam tikrą dominaciją labai pelningų subjektų, kurie šiandien jau galėtų rodyti solidarumą su visuomene. Aš norėčiau pristatyti, kaip apskritai kuriamos mokestinės sistemos.
– Ar jie nemoka pelno mokesčio?
– R. Vainienė: Jie yra didžiausi PVM mokėtojai Lietuvoje.
– Ačiū už ekonomikos įvadą, tačiau grįžkime prie temos. Dėl prekybos tinklų apmokestinimo argumentai daugmaž aiškūs, bet kodėl pasirinkti bankai?
– Z. Jedinskij: Nes bankai yra ekonomikos sektorius, kuris mažiausiai prisideda prie valstybės gerovės kūrimo. Ne paslaptis, kad bankų biznis yra labai pelningas. 2018 m. bankai gavo 358 mln. eurų grynojo pelno. Trečdalis jų buvo išmokėti dividendai. Tai pasekmes, kažkodėl bankai nori permesti ant klientų pečių. O kodėl negalima pasidalinti ta maža pelno dalimi? Trūksta pinigų ne tik vaiko pinigams ir kitiems socialiniams poreikiams, bet ir gynybai. Kodėl bankai nori viską suversti ant klientų pečių? Pasvarstykime, kas labiausiai nukentės. Logiška, kad tas, kuris turi daugiausiai pinigų banko sąskaitose. Yra tokių, kurie išvis jokių sąskaitų neturi. Yra išeitis, kad niekas nenukentėtų, reikia didinti konkurenciją. Apmokestindami didžiuosius bankus mes atidarome lauką ateiti mažesniems bankams.
– Jūs galvojate, kad padidinę mokestinę naštą sulauksite daugiau investicijų?
– Z. Jedinskij: Jau dabar yra nemažai mažų bankų, kredito unijų, bet po šituo įstatymu papuola tik stambieji bankai.
– 350 mln. eurų banku pelno. Pone Jedinskij sako, kad apmokestinimui padidėjus 60 mln., tai tarsi nieko baisaus nenutiktų.
– M. Zalatorius: Pone Jedinskij, yra šimtai straipsnių ir kiekvienas ekonomikos antrakursis žino, kad yra tokia ekonominė logika, kuri sako, kad kiekvienas naujas mokestis per laiką nugula į kaštus, kiekvieni kaštai pasiekia vartotoją. Jūs tai puikiai žinote ir vis tiek siūlote tokį mokestį ir apsimetate, kad prekybininkai ar bankininkai tai perkelia ant vartotojų. Ne mes perkėlinėjame. Pernai visi finansų sektoriaus dalyviai sumokėjo 170 mln. eurų mokesčių. Ponas Jedinskij sako, kad tai labai maža mokesčių dalis.
– Ką jūs turite omenyje sakydamas žodį „mokesčiai"?
– M. Zalatorius: Bankai sumoka pelno mokestį, PMV, žemės, nekilnojamo turto, aplinkos taršos, žyminius mokesčius ir t.t. Kitas dalykas, 173 mln. eurų, tai yra mažiau, nei sumokėta mokesčių, išmokėta dividendams, o 135 mln. eurų grįžo atgal į ekonomiką skolinimo pavidalu. Ponas Jedinskij sako, kad toks padalijimas nėra teisingas, kai valstybė pasiima liūto dalį. Nesuprantu.
– T. Tomilinas: Ponas Zalatorius taip nesipriešintų tam mokesčiui, jei tai būtų lengva perkelti ant vartotojų pečių. Tuo savo apsakymu jūs sakote, kad laisvos rinkos ten nėra ir mes esame laisvi ten kelti kainas.
– T. Tomilinas: Lietuvoje veikia konkurencija, jos priežiūra ir jokio kainų derinimo jūs daryti negalite. Yra įstatymas, 10 proc. apyvartos yra kainų derinimo bauda. Todėl kalbėti apie kainų derinimą yra neatsakinga.
– Tai, kad niekas nekalbėjo apie kainų derinimą.
– M. Zalatorius: Nustokite dezinformuoti.
– T. Tomilinas: Čia jūs dezinformuojate nuo pradžios iki galo, bet aš taip nekalbėsiu. Europos teisingumo teismas, kaip savo doktriną toje pačioje garsioje byloje, kur Lenkija laimėjo prieš EK pasisakė, kad stambieji prekybinininkai turi neproporcingai didesnę rinkos galią ir todėl gali sau susimažinti kaštus ir atitinkamai valstybė turi teisę taikyti tokią mokestinę sistemą, kokią nori. Tai yra Europos teisingumo teismo doktrina.
– R. Vainienė: Ne, nes teisingumo teismas dar tik priims sprendimą. EK apskundė tą sprendimą. EK neužsiiminėja niekais ir jei teismo argumentai būtų įtikinę, tai nebūtų skųsta. Tai, kad procesas tęsiasi ir baigsis galbūt kitąmet ar 2021 m. pradžioje tai taip pat iškalbingas faktas, kad tai nėra iki galo aiškus mokestis. Lietuva turi tris pavyzdžius. Žinodama, kad du jau pasibaigė negerai, o trečias yra teisme įvesti tokį mokestį, kad ir patiems kilniausiems tikslams ir būti rizikoje, kad reikės grąžinti ir kompensuoti žalą, tai neatsakinga prieš viešuosius finansus. Mes suprantame socialines reikmes, reikia biudžetą subalansuoti, visa tai suprantama, bet tai turi būti daroma legaliai.
– Z. Jedinskij: Noriu replikuoti ponui Zalatoriui, kad bankai sumokėjo daug mokesčių išskyrus PVM, kurio pagal įstatymus nemoka.
– M. Zalatorius: Už bankines paslaugas, o už ne bankines moka.
– Z. Jedinskij: Tačiau gamybininkai sukuria produktą, jie moka visus kitus mokesčius. O bankai nesukuria jokio produkto, išskyrus tai, kad naudojasi mūsų pinigais.
– M. Zalatorius: Ar jūs rimtai? Tada panašu, kad mes gyvename skirtingose planetose.
