Dirba po daugiau nei 300 val.
Kaip buvo teigiama „TV3 žinių“ reportaže, ne vienus metus LG dirbęs vilnietis pasakojo, kad net ir palikęs darbą šiandien vis dar bijo vadovybės persekiojimo, tačiau apie bėdas, esančias bendrovėje, tylėti negali. Jo įsitikinimu – važinėti traukiniais Lietuvoje tampa nesaugu.
„Panaikino daug mašinistų etatų, važinėja vienas mašinistas, todėl saugumas dabar yra mažesnis.
Kai važiuoja du mašinistai, vienas ką nors pamato arba padėjėjas pastebi ir gali patarti ar tiesiog įspėti mašinistą, o kai mašinistas vienas, gal kažkur nukrypo, gal su sveikata jam blogai“, – sakė buvęs darbuotojas ir pridūrė, kad dirbdami po vieną mašinistai pervargsta, o krūviai – sunkiai pakeliami.
„Jie išdirba daugiau kaip 300 val. per mėnesį, sako, kad tiesiog važiuoja ir miega. Iš tiesų gali užmigti, ir tai yra labai pavojinga eismo saugumui“, – teigė buvęs darbuotojas.
Įžvelgia grėsmę
LG darbuotojų profsąjungos „Solidarumas“ vadovas Stanislavas Fedaravičius buvo tokios pačios nuomonės ir pasakojo, kad mašinistų darbo krūviai šiandien – sunkiai pakeliami, tačiau šie darbuotojai po vieną Lietuvoje dirba jau daug metų.
Anot jo, kalbant apie didesnius pokyčius, jų buvo sulaukta 2016-aisiais, kai žymiai sumažintas mašinistų skaičius.
„Tada buvo labai daug paruoštų mašinistų, jie dirbo padėjėjais, o daug kas išėjo, daug ką atleido. Dabar LG jau metus skelbimus deda, kad priima mašinistus į darbą.
Įsivaizduokite, dabar bet koks žmogus iš sandėlio gali tapti mašinistu, užtenka 3–4 mėn. kursų.
Anksčiau be kokių 5–6 metų niekas mašinistu neskirdavo, nes tai labai atsakingas darbas, reikia turėti tiek žinių, kad kai kuriems ir 10 metų neužteks“, – apie naujai priimamų darbuotojų kompetenciją kalbėjo S. Fedaravičius.
Jo teigimu, naujokai daugiau važinėja stotyse, mat toliau jų nelabai išleidžia, dažnai pasitaiko ir eismo incidentų.
„Jie ten daro, ką tik nori, ir esant raudonam šviesoforo signalui važiuoja. Yra buvę, kad manevruodami stotyse vienas su kitu susidūrė. Iš tiesų LG nemažai įvykių slepia“, – tikino atstovas.
Pasak jo, mašinistų darbo tempas taip pat kelia klausimų, mat darbuotojams paliekama per mažai laiko pailsėti, tad jie nuolatos būna pervargę.
„Žmonės atsisako dirbti, bet jiems sakoma, kad privalo tai daryti, nes pasirašė.
Būna, per mėnesį ir po 300 val. išdirba. Pervargimo problema yra įsisenėjusi, patys mašinistai susirinkimuose vadovybei sako, kad kartais net neprisimena, kaip nuvažiuoja 3–5 km atkarpas“, – sakė jis.
Darbuotojų atstovas tikino, kad už viršvalandžius su darbuotojais yra atsiskaitoma; anot jo, LG skelbia, jog atlyginimai yra solidūs, o taip yra, nes darbuotojai išdirba daug viršvalandžių, ir tai pakelia bendrą atlyginimų vidurkį.
Kaip pabrėžė S. Fedaravičius, siekiama priimti darbo trukmės reglamentavimą, kuriuo nebus galima išdirbti daugiau, nei numatyta.
„Turi būti nustatyta riba, nesvarbu, ko žmogus nori. Jis gali norėti gyventi ir šilumvežyje, bet taip negalima“, – juokais sakė jis.
Kaip tikino, yra buvęs ir toks incidentas, kai mašinistui išlipus iš traukinio šis pradėjo važiuoti be vairuotojo.
„Gerai, kad pats sustojo už 2 kilometrų, nes buvo įkalnė. Jeigu traukinys įsibėgėtų, jis su kroviniu būtų galėjęs nuvažiuoti į bet kurią vietą Lietuvoje“, – atsiminė S. Fedaravičius.
Pateikė kitokią versiją
Publikacijai pasirodžius du DELFI susisiekė ir LG profsąjungos federacijos pirmininkas Vilius Ligeika. Jis teigė, kad nei vienas mašinistas, vadovaujantis šakos kolektyvine sutartimi, be raštiško sutikimo nedirba viršvalandžių daugiau kaip 180 val.
„Tik su mašinisto sutikimu galima dirbti didesnius viršvalandžius. Už viršvalandžius mokama daugiau nei numatyta darbo kodekse, nuo 1,7 iki 1,8 koeficiento, kaip numatyta šakos kolektyvinėje sutartyje, kuriai pritarė dauguma įmonės darbuotojų.
Jeigu vadovybė persekiotų ir būtų akivaizdūs faktai, tai apie tai profsąjunga žinotų ir būtų nedelsiant imtasi veiksmų apginti darbuotoją. Darbuotojai paliko darbovietę dėl įvairių priežasčių. Vieniems darbuotojams netiko naujas krovinių pervežimo paskirstymas ruožuose, kitiems nepatiko nauji vadovavimo metodai, taip pat mašinistus išgąsdino ir permainos atliekamos vadovaujantis Europos Sąjungos 4 paketu.
Kalbant apie traukinio valdymą vienam mašinistui, tai antras mašinistas ar padėjėjas traukinio saugumo negarantuodavo ir iki 2016 m. Eismo įvykių buvo statistiškai tiek pat.
Seniau, kai šilumvežiai buvo seni, antras mašinistas ar padėjėjas buvo būtinas, dėl techninės būklės priežiūros, dabar – tobulėjant technikai ir kai viskas yra kompiuterizuota, yra saugos sistemos, kurios užtikrina saugumą jei traukinys staiga tampa nevaldomas mašinisto. Laikyti kabinoje du mašinistus reikalauja dvigubinti etatų skaičių, o mašinisto padėjėjai valdyti ar stabdyti traukinį neturi teisės“, – tikino ir pridūrė, kad „Solidarumo“ pirmininkas S. Federavičius neturi darbuotojų atstovo įgaliojimų, jis gali kalbėti tik apie savo narius, o ne kolektyvo vardu, taip iškraipydamas informaciją.
LG: eismo įvykių mažėja
AB „Lietuvos geležinkeliai“ Komunikacijos departamento atstovė žiniasklaidai Justina Molytė DELFI pasakojo, kad „Lietuvos geležinkelių“ įmonių grupėje mašinistų skaičius per pastaruosius metus iš esmės nesikeitė.
Ji teigė, kad šiuo metu krovinių vežimo bendrovėje LG CARGO dirba 525 traukinių mašinistai – 30 daugiau nei 2018 m.
„Keleivių vežimo bendrovėje „LG Keleiviams“ dirba 164 traukinių mašinistai – 49 daugiau nei 2018 m.
Dar šiemet tikimės, jog LG CARGO papildys 16 naujų mašinistų, dar 5 nauji mašinistai prisijungs prie bendrovės „LG Keleiviams“, – buvo teigiama pateiktuose atsakymuose.
J. Molytė pasakojo, kad lokomotyvus paprastai valdo vieno arba dviejų darbuotojų įgula, priklausomai nuo maršruto, lokomotyvo ir sąstato tipo, o į užsienio valstybes vykstantys krovininiai lokomotyvai visada turi įgulą – traukinio mašinistą ir konduktorių.
Bendrai kalbant buvo teigiama, kad bendrovė rūpinasi savo darbuotojais, siūlo jiems motyvacinį paketą, kurį sudaro įvairūs profesinio tobulėjimo mokymai, savanoriškas sveikatos draudimas bei kitos motyvacinės priemonės.
„Lokomotyvų mašinistams ir jų instruktoriams per metus yra suteikiamos papildomos 2 savaičių trukmės kasmetinės atostogos.
Iš darbuotojų sulaukiame prašymų įtraukti daugiau kelionių ar budėjimų. Kiekvieną atvejį vertiname individualiai, o jei dirbami viršvalandžiai – mokamas didesnis darbo užmokestis“, – sakė specialistė.
Paklausus apie eismo įvykių tendencijas, buvo atsakyta, kad jos išlieka teigiamos.
„Įvertinus išaugusias krovinių ir keleivių apimtis, eismo saugos rodikliai yra 15 proc. geresni nei 2018 m.“, – teigė J. Molytė.
Laikosi visų reikalavimų
DELFI taip pat LG klausė, ar įmonė susiduria su problemomis dėl mašinistų dirbamų viršvalandžių, didelių darbo krūvių bei pervargimo.
„Bendrovė organizuodama darbus laikosi įstatymu numatytų darbo ir poilsio režimo reikalavimų, taip pat atskirus punktus dėl viršvalandinio darbo kiekio bei sumokėjimo už jį yra sutarusi su socialiniais partneriais ir užfiksavusi Kolektyvinėje sutartyje.
Leistiną dirbti valandų skaičių („lubas“) nustato teisės aktai. Kaip numato Darbo kodeksas ir Bendrovėje galiojanti šakos kolektyvinė sutartis, darbuotojams, kurie įvertina savo fizines galimybes, leidžiama dirbti papildomus viršvalandinius darbus, ir tai yra atliekama išimtinai pagal teisės aktus – paisoma leistinų dirbti valandų skaičiaus“, – tokį atsakymą į klausimą pateikė LG.
J. Molytė teigė, kad bendrovė priimdama naujus darbuotojus investuoja daug laiko į mašinistų paruošiamųjų programų rengimą kartu su mokslo įstaigomis stažavimuisi ir praktiniams įgūdžiams įgyti.
„Teisė valdyti lokomotyvus savarankiškai naujiems darbuotojams suteikiama beveik po metų mokymosi, praktikos bei egzaminų“, – sakė J. Molytė.
Tiesa, pasiteiravus, ar tikrai visi eismo incidentai užfiksuojami ir ar tikrai niekas nėra praleidžiama pro akis, buvo pateiktas toks atsakymas: „Bendrovėje yra parengtos pranešimo apie eismo įvykius teikimo schemos, su kuriomis supažindinti visi su geležinkelių transporto eismu susiję darbuotojai. Visi darbuotojai skatinami pranešti apie pastebėtus įvykius ar su geležinkelių transportu susijusias grėsmes.“
Susisiekimo ministerija keis įstatymus
Susisiekimo ministerija, kuriai yra pavaldi LG bendrovė, netiesiogiai pripažino, kad dėl mašinistų darbo laiko yra problemų. Ministerija teigia, kad ne kartą yra organizavusi susitikimų su visomis trimis AB „Lietuvos geležinkeliai“ profesinėmis sąjungomis, – buvo aptartos darbuotojų darbo sąlygos.
„Atsižvelgdama į profesinių sąjungų atstovų keliamus klausimus dėl darbo laiko apskaitos ir su jais susijusius pasiūlymus dėl Vyriausybės nutarimo keitimo, ministerija parengė ir pateikė Vyriausybei nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ pakeitimo projektą.
Projektu siūloma patikslinti Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašą ir aiškiau reglamentuoti traukinių mašinistų darbo organizavimą“, – buvo teigiama Susisiekimo ministerijos atsiųstuose atsakymuose.
Darbo inspekcija: gavome 11 skundų
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) teigė, kad per 2018 m. iki šių metų spalio 17 dienos yra gavusi 11 skundų, susijusių su LG veikla. Kaip buvo teigiama, dauguma gautų skundų buvo dėl darbo laiko režimo, tačiau, kaip tvirtino, iš jų pasitvirtino 4.
Tiesa, naujausias VDI gautas skundas dėl LG veiklos buvo spalio 7 dieną.
„Kadangi pranešimas anoniminis, nenurodytos konkrečios aplinkybės, VDI priėmė sprendimą atsisakyti jį nagrinėti vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo ir įstaigos veiklą reglamentuojančių aktų nustatytais pagrindais“, – buvo teigiama pateiktuose atsakymuose.
Kalbant apie darbo ginčų komisiją, ji 2018 m. dėl LG gavo 38 prašymus, o 2019 m. – 23 prašymus nagrinėti darbo ginčus su minėta bendrove.
Prašymuose buvo nurodyti reikalavimai įvairiais klausimais: dėl darbo užmokesčio, darbo sutarčių, atleidimo iš darbo, darbo ir poilsio laiko, kolektyvinės sutarties nuostatų taikymo ir kt.
