DELFI redakciją pasiekusiame R.Karbauskio rašytame laiške kalbama apie susirūpinimą Lietuvos bankų asociacijos spalio 1 dieną išplatintu pranešimu.

„Šiuo pareiškimu bankų asociacija įspėjo, kad asociacijai priklausantys nariai, taigi ir bankas X Lietuvoje, brangins paskolas žmonėms ir verslui, nes Lietuvoje planuojama įvesti mokesčius bankų valdomam turtui (aktyvams). Pranešime nurodoma, kad būsto paskolų palūkanos gali kilti iki 2,8–4,6 proc. o paskolų verslui palūkanos kiltų nuo 3 proc. iki 3,8 proc.“, – buvo rašoma bankų direktorių taryboms išsiųstame ir DELFI gautame laiško pavyzdyje.

DELFI jau rašė, kad dėl siūlomo naujo bankų mokesčio, bankai „pagrasino“ kelsiantys palūkanas.

Laiške taip pat pagrindžiamas ir tokio galimo mokesčio Lietuvoje įvedimas. Rašoma, kad „tokio mokesčio bankams įvedimas yra daromas siekiant mažinti skurdo lygį mūsų šalyje ir norint panaudoti gautas papildomas biudžeto pajamas vaikams skirtų piniginių išmokų didinimui.“

Ramūnas Karbauskis

Buvo teigiama, kad pati Europos Komisija viename dokumentų yra pripažinusi, kad vaiko išmokų įvedimas yra vienas iš pirmųjų realių nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos valdžios žingsnių skurdo mažinimo srityje, todėl valdžia matydama vaiko pinigų mokėjimo teikiamą socialinę naudą ir siekia kelti šios išmokos dydį.

R. Karbauskis kaip pavyzdį čia pateikė ir Švediją, kurioje pradėjus svarstyti valstybės biudžetą yra planuojama apsispręsti dėl nuo 2022 m. įvedamo naujo bankų mokesčio, tiesa, kurio pajamos, kitaip nei Lietuvos, būtų naudojamos Švedijos gynybos sistemos plėtrai.

Galiausiai, laiškas baigiasi klausimais bankų direktorių taryboms. Klausimai susiję su galimu mokesčių naštos perkėlimu ant gyventojų pečių.

„Tikėdamasis Jūsų supratingumo ir bendradarbiavimo, maloniai norėčiau pasiteirauti, ar Lietuvos bankų asociacijos sprendimas, kuriame nurodoma, kad visa Lietuvoje planuojama patirti nauja mokestinė našta bus perkelta ant paskolas gavusių bankų klientų pečių, buvo su Jumis iš anksto, prieš jį paskelbiant, derintas?“, – klausiama laiške.

Taip pat, kaip rašoma, jei atsakymas į šį klausimą teigiamas, pasitikslinama, ar atsižvelgiant į jautrią Lietuvos situaciją dėl skurdo, būtų galimybė tokią poziciją peržiūrėti ir pakeisti.

„Iš anksto dėkoju už mums visiems svarbios skurdo mažinimo ir socialinės atskirties problemos sprendimui skirtą laiką“, – buvo teigiama laiško pabaigoje.

Laiškas buvo išsiųstas anglų kalba. Jį, DELFI žiniomis, gavo „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ direktorių tarybos.

Susisiekus su M. Zalatoriumi jis DELFI teigė, kad kalbant apie bankų aktyvų mokesčio naštos perkėlimą klientams, buvo atlikta bankų mokesčio poveikio analizė, kuri ir parodė, kad siūlomo mokesčio žala būtų didesnė nei laukiama nauda.

Mantas Zalatorius

„Analizė atlikta vadovaujantis viešai prieinamais duomenimis: užsienio šalių patirtimi, pamatiniais ekonomikos principais, Europos centrinio banko ir kitų tarptautinių institucijų statistika.

Atsižvelgiant į galiojantį konkurencijos reglamentavimą, vykdant analizę nebuvo atlikta rinkos dalyvių apklausa. Nepriklausomai nuo to, kokie būtų atskirų sektoriaus dalyvių sprendimai, pasiūlos ir paklausos dėsniai nulems analizėje prognozuojamus pokyčius rinkoje.

LBA laikosi pozicijos, kad svarstomam mokestiniam sprendimui reikalinga nuodugni kaštų ir naudos analizė. Todėl LBA kviečia visuomenę bei politikus rimtai ekspertinei diskusijai ir ilgalaikių sprendimų paieškai“, – buvo teigiama gautame komentare.