Praėjusią savaitę Finansų ministerija pristatė savo mokestinius pakeitimus, tarp kurių – didesni akcizai benzinui ir gazoliams, taip pat pat ir tiems, kurie naudojami žemės ūkyje.

Pirmadienį laidoje DELFI 11 M. Majauskas priminė, kad atsisakyti žaliojo dyzelino lengvatos dalies siūlo ir prezidentas Gitanas Nausėda.

„Man atrodo, kad tai yra prasmingas siūlymas. Žinome, kad stambūs ūkininkai dyzeliną pila ne tik į traktorius, bet ir į savo prabangius mersedesus. Tokia yra vieša paslaptis“, – sakė jis.

I. Valeškaitė patikslino, kad pagal registruotus naujausius siūlymus, prezidentas siūlo lengvatą kirpti dvigubai daugiau nei ministerija.

„Finansų ministerija skaičiuoja, kad apie 3–4 centus brangs žymėtas dyzelinis kuras, tai prezidento – 6–8 centais pabrangintų. Prezidentas siūlo labiau apriboti lengvatą, o valdantieji ir Finansų ministerija sako, kad jie nori mažiau bausti ūkininkus, bet labiau bausti visus kitus vartotojus – per kito kuro akcizų didinimą“, – svarstė ji.

Tuo metu M. Majauskas įžvelgė asmeninį finansinį Ramūno Karbauskio interesą.

„Pasakyčiau drąsiau – žinome, kas yra didžiausi žemvaldžiai Lietuvoje. Toks sutapimas, kad daugiausiai žemės ūkio paskirties žemės turi didžiausios valdančiųjų frakcijos seniūnas Seime. Man atrodo, tai paaiškina nenorą naikinti šios lengvatos“, – sakė jis.

Pensijas didintų 30 eurų

Konservatorius teigė, kad šiuo metu didžiausia problema Lietuvoje yra socialinė atskirtis.

„Savaitgalį žiūrėjau labai neblogą filmą „Džokeris“, kur parodoma, kas gali nutikti, kai užauga užmiršta visuomenės karta. Ta socialinė atskirtis lemia dideles riaušes, degančius automobilius, nusikaltimus. Neprognozuoju tokių dalykų Lietuvoje, bet tokia socialinė atskirtis, kokia yra šiandien, yra netvari ir netoleruotina.

Didžiausia atskirtis yra pensininkų, kurių 40 proc. gyvena skurdo rizikos lygyje. Šis skaičius per 4 metus padvigubėjo nuo 20 proc. Tai didžiausia problema.

Taip nutiko dėl ydingos indeksavimo sistemos. Be to, Finansų ministerija 4 metus iš eilės klaidingai prognozavo darbo užmokesčio augimą. Kadangi darbo užmokestis augo greičiau negu buvo suplanuota, pensijos šiuo metu yra maždaug 7,4 proc. mažesnės, nei būtų suplanavus teisingai. Todėl pensininkai per mėnesį negauna maždaug 25 eurų, arba 300 eurų per metus. Todėl manau, kad prezidentas siūlo teisingai – didinti indeksavimą, bet tai lašas ir esmės nepakeis. Tai 5 ar 6 eurai, o mano supratimu turėtų būti 25–30 eurų papildomai (vien dėl ministerijos klaidų)“, – kalbėjo jis.

Ieva Valeškaitė

Tuo metu I. Valeškaitė didesnę problemą įžvelgė dėl politinio ciklo ir artėjančių rinkimų.

„Galima sutikti, kad pensijos per mažos. Tačiau valstybei nereiktų artėjant žiemai žaisti Kalėdų senio ten, kur to daryti nebūtina.

Dabar vaiko pinigai mokami ir pasiturintiems šalies gyventojams. Kalbama apie nemokamą vaikų maitinimą mokyklose, nežiūrint ir nevertinant. Visa tai yra pinigai, kuriuos šeimoms malonu gauti, bet reikia įsivertinti ir pirmiausia peržiūrėti išlaidų eilutes“, – sakė ji.

Ekspertė nurodė, kad visa tai reikalauja reformų, pavyzdžiui, švietimo ar viešųjų pirkimų srityse.

„Viešuosiuose pirkimuose per metus išleidžiama apie 5 mlrd. eurų, o sutaupyti būtų galima apie 1 mlrd. Koks tai milžiniškas kiekis, nereiktų čia rinkti centais už benziną, už taršius automobilius po 40 eurų. Galėtume pasiekti gerovę daug sparčiau“, – laidoje DELFI 11 sakė I. Valeškaitė.