Prieš kurį laiką DELFI lankėsi Trakų rajone, kur susitiko su vietos verslininkais.

„Mes auginame pluoštines kanapes, kurios jau iš pradžių skamba, kad visiems jau aišku, kokios tai kanapės, bet iš tiesų daugelis klysta, o pas mus (Lietuvoje-red.) trūksta informacijos“, – štai tokiais žodžiais tik atvykę pasakojimą apie savo bei šeimos verslą pradeda pora, o užbėgdami už akių dar ir paaiškina, kad pluoštinių kanapių auginimas Lietuvoje šiandien leidžiamas.

„Nuo jų niekaip neapsvaigsi“, – dar pasijuokia ir Aivaro žmona Renata ir pradeda pasakoti, kad toks neįprastas verslas prasidėjęs prieš kurį laiką, o jie šiandien pristatantys ne savo, o vyro tėčio ūkį, kuris yra mišrus, mat ten galima rasti tiek apie šimtą galvijų, tiek 120 ha dirbamos žemės, iš kurios 25 hektaruose auga pluoštinės kanapės.

Aivaras užsimena, kad ūkininkauti jo šeima pradėjo dar 1800-aisiais, o visi ūkiai ir buvę Trakų rajone, todėl šiandien vis dar yra perduodami iš kartos į kartą.

Kadaise, kaip pasakoja, pluoštinių kanapių auginimu vertėsi ir Aivaro tėčio prosenelis, todėl visai neseniai p.Zenonas sūnui ir pasiūlęs atgaivinti šią ūkio šaką, o jam sutikus taip ūkyje ir užgimė pirmieji 5 hektarai pluoštinių kanapių.

„Jos išaugo įspūdingai, jų aukštis buvo apie 3 metrai“, – pasakodamas atsimena Aivaras, o Renata prideda, kad mintis imtis kanapių arbatos verslo jiems kilusi sėdint pirtyje ir geriant arbatą.

Pluoštinių kanapių ūkis
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Visgi nuimant pirmąjį derlių nebuvo išvengta ir didžiulių sunkumų, mat neturėję reikiamos technikos derliui nuimti, ūkininkai jį nuiminėjo savomis rankomis. Taip, kaip atsimena, jie nuėmę kelis šimtus kilogramų produkto, o likusi dalis tąkart taip ir liko žiemoti.

Pirmojo derliaus arbatą pora sakosi gėrusi pati, paskui pradėję vis labiau gilintis į jos poveikį, atliktus tyrimus, o dar vėliau kanapių lapai buvo pradėti pakuoti ir į specialias pakuotes, o toks gėrimas – siūlomas ir draugams.

Dar vėliau buvo pradėta mąstyti ir apie produkto pardavimo galimybę.

„Tada susisiekėme su Europos kanapių asociacija ir pasisiūlėme į narius.

Po kelių susitikimų kitos kompanijos pradėjo domėtis ar mūsų ūkis yra ekologiškas, ar yra sertifikuotas, kur mes esame įsikūrę, kas mes per kraštas“, – atsimena Renata. Taip ir gimė „Zenon Hemp Farm“ arbata.

Aivaras ir Renata Trainovičiai
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Tokios arbatos pakelio, aiškiai, su kita arbata tikrai nesumaišysi. Ant jos yra ryškiai matyti kanapių ženklai, o ant pakuotės yra ir formulės, kurios nurodo arbatos sudėtį.

Šiandien ekologiškame ūkyje auginamų pluoštinių kanapių arbatos galima įsigyti internetu, taip pat įmonė parduoda ir pačią žaliavą, kurią, daugiausia, kaip tikina, įsigyja asociacijos nariai, o arbata šiuo metu iškeliauja ir į tokias šalis kaip Anglija, Kanada ir Australija.

Paklausti, ar Lietuvoje toks produktas populiarus, Renata purto galvą ir pasakoja, kad Lietuvos gyventojams apie pluoštines kanapes dar trūksta informacijos.

„Lietuvoje praktiškai neparduodame, daugiau tik giminaičiams, pažįstamiems. Kol kas nesame orientuoti į Lietuvą. Reikia investicijų žmonių švietimui.

Kad išplėstume ūkį šiuo metu yra paprasčiau gauti investicijų iš užsienio“, – tikina ji.

Pluoštinių kanapių ūkis
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Aivaras užsimena, kad šiuo metu kanapių ūkis gyvena puikiai, o šeima iš tokios arbatos užsidirba ir vieną kitą eurą.

„Iš tų pinigų galime plėsti savo žemes, ūkį.

O kad uždirbtume ir galėtume sau leisti, ką tik norime, taip nėra“, – sako jis ir priduria, kad nuo verslo ir ūkininkavimo pradžios, matyt, dar praėjo per mažai laiko. Visgi artimiausiu metu ūkininkai kanapių laukus ketina plėsti iki 50 ha.