Tačiau tai ne vienintelis mokestis, apie kurį dabar kalbama. Finansų ministerija siūlo padidinti akcizų tarifus etilo alkoholiui (10,5 proc.), benzinui (7,3 proc.), dyzelinui (7,2 proc.), įskaitant žemdirbių dyzeliną (44,6 proc.), kaitinamojo tabako produktams (65 proc.). Planuojama, kad tai valstybės biudžeto pajamas padidintų 53,5 mln. eurų.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad iš NT mokesčio valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų, o savivaldybių biudžetai – apie 1,2 mln. eurų per metus.
Išplėtus gyventojų NT apmokestinimo bazę, mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Šiuo metu NT mokestį moka tik apie 3,5 tūkst. gyventojų.
Avulis ragina apsispręsti dėl mokesčio
Pasiteiravus, ar nesusidaro įspūdis, kad kartojasi dešimtmečio istorija: valdžia sugalvojo apmokestinti viską, ko nepavyko valdantiesiems per naktinę mokesčių reformą prieš dešimtmetį, „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis tikino, kad sveikintina, jog net ir paskutiniais metais politikai imasi darbų, tačiau, deja, nėra apsispręsta, ką tie mokesčiai paliestų labiausiai.
„Dažniausiai paskutiniais kadencijos metais politikai nepriima jokių sprendimų. Aš galbūt išskirčiau, kad šįkart yra ypatingas atvejis, kai paskutiniais metais yra bandoma priimti ypatingai svarbius sprendimus. Jeigu vertintume NT mokestį, manau, kad apie jį jau buvo labai daug kartų kalbėta. Visą laiką kalbėjome ir sakėme, kad galbūt dar ne laikas, gal atidėkime, paskui pasigirdo kalbos, kad šioje kadencijoje tikrai nepriimsime, bet galbūt pavyks kitoje.
Aš sveikinčiau, kad politikai nesivadovauja tuo dėsniu, kad jie ateina ketveriems metams, o paskutiniais metais jie tiesiog ruošiasi kitai kadencijai. Tai, matyt, darbas vyksta ne trejus metus, o ketverius, kas yra sveikintinas dalykas. Kita vertus, jeigu kalbėjome penkerius ar dešimt metų, galbūt jau laikas priimti sprendimą. Dabar belieka apsispręsti, koks bus tas sprendimas ir ką jis palies, kas mokės tą mokestį, ar ir vėl bus tiek išimčių, kad turėsime šnipštą“, – DELFI kalbėjo jis.
Mačiulis: atsidursime recesijoje
Anot N.Mačiulio, sveikinti tikrai nėra ko, o tokios diskusijos dėl naujų mokesčių – visiškai neapgalvotos.
„Deja, aš šioje situacijoje nematau nieko sveikintino. Vyriausybė ir Seimas turi tęsti darbą, bet tai, kas dabar ruošiama, yra ne tik nenaudinga, bet ir žalinga ekonominė politika. Turime pasaulinę situaciją, kai pasaulinė prekyba traukiasi, ekonomika lėtėja sparčiausiai per visą dešimtmetį, pagrindinė eksporto valstybė Vokietija yra recesijoje. Mes jau matome pirmuosius ženklus, kad sulėtėjo ir nebeauga Lietuvos eksportas. Paprasta ir vadovėlinė tiesa, ką reiktų daryti tokiu atveju, kai patiriame neigiamą šoką iš išorės, ir pusė Lietuvos ekonomikos praranda augimo potencialą, tai vidaus paklausą reikėtų skatinti, vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką.
Jeigu ekonomika atsiduria ant recesijos slenksčio, mūsų prekybos partneriai jau daugelis yra ant to slenksčio, net ir mūsų eksportas labai sparčiai sulėtėjo, tai jeigu mes tuo pačiu prislopiname vidaus paklausą didesniais mokesčiais, tai mes atsidursime ne šiaip lėtesnio augimo stadijoje, o stagnacijoje arba recesijoje.
Kokia beprotystė yra didinti mokesčius ir slopinti paklausą, kai pasaulis susiduria su pasaulinės prekybos traukimuisi, o ne pasinaudoti galimybe, kad tu gali pasiimti nemokamus pinigus ir dar tau kažkas primoka, kad tu tuos pinigus panaudotum sunkiu laikotarpiu. Tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, yra labai žalinga ekonominė politika“, – laidoje sakė ekonomistas. „Geriau pasiskolinti pinigų už neigiamas palūkanas.“
Įvertino Šapokos žodžius
Pasiteiravus, kaip Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius vertina finansų ministro argumentus, tikino, kad mano, jog į biudžetą tiesiog norima surinkti kuo daugiau pinigų.
„Iš to, ką aš girdėjau, man tiesiog susidarė įspūdis, kad į biudžetą tiesiog reikia surinkti daugiau pinigų. Tas mokestis, kuris dabar vadinamas Nekilnojamojo turto mokesčiu, aš taip jo negalėčiau vadinti. Mano nuomone, tai yra hibridinis socialinis mokestis, nes jo tikslai tikrai nėra tie, kuriais nustatomas NT apmokestinimas. Reikia suprasti, kad pirmiausia NT mokestis yra savivaldybių mokestis, skirtas infrastruktūrai plėtoti, jai pagerinti.
Šis mokestis, kuris kažkada vadinosi prabangos NT mokesčiu, jis ir yra prabangos. Bet prabangos dabar nebelieka. Žiūrint į NT vertes ir žmones, kurie jau perka tą NT tai tikrai nėra turtuoliai, tai yra vidurinioji klasė, žmonės, kurie atvažiuoja kurti pridėtinę vertę į mūsų didmiesčius. Jiems tai taps tikrai didele našta, o tas mokestis nukeliaus į valstybės biudžetą“, – svarstė jis.
Avulis: tai bus tik trumpoji distancija
Anot A.Avulio, reikia ieškoti ne tokio primityvaus kelio, kaip surinkti pinigus į biudžetą.
„Tiesa, kaip jau minėjau, yra kitų būdų surinkti į biudžetą daugiau pinigų. Reikia mažinti biurokratiją, kuri šiandien trukdo verslui. Mes jau dešimtis kartų tai kartojame, bet tai sunkiai girdisi. Jeigu mes tik žiūrėsime kaip primityviu keliu surinkti tuos pinigus, kur jų galima nurinkti, tai bus tik trumpoji distancija“, – sakė jis.
„Aš tik pasikartosiu, kad tai yra mokesčio parodija. Sukuriamos išimtys ir spragos. Turbūt bus tokios pasekmės, kad tie, kurie turi to turto už daugiau nei 200 tūkst. eurų, bus priversti registruoti, pavyzdžiui, žvakių liejyklą, nes jeigu tai yra kultinių apeigų gaminimo butas, galima nemokėti“, – laidoje dar kart replikavo N.Mačiulis.
