Puošia profesionalai
Likus daugiau negu mėnesiui iki didžiųjų žiemos švenčių nušvinta ir parduotuvių vitrinos. Vilniaus Dailės akademijos architektūros katedros docento Mariaus Šaliamoro nuomone, didmiesčių gyventojai jau įprato prie blizgančių vitrinų, todėl jų nebepastebi ir nebevertina. Jiems atrodo, kad jos tokios buvo visada. Tačiau retai šalyje apsilankantys svečiai pastebi dideles permainas.
,,Prieš dešimtmetį, jeigu parduotuvės puošdavosi, tai tik pačios, ir minimaliai - keliais šventiniais užrašais, žaisliukais, blizgučiais ir dirbtinėmis eglutėmis. Tokių kaip šiandien, vitrinas dekoruojančių floristų, dizaino studijų nebuvo.“, - prisiminė M. Šaliamoras.
,,Florisima“ gėlių salono direktoriaus pavaduotojos Linos Latakienės teigimu, net prieš penkerius metus prekybininkai vitrinas puošė patys. Tačiau dabar norinčių pasinaudoti profesionalų paslaugomis padaugėjo 70 procentų.
Prieššventinis vitrinų dekoravimas gėlių salonams atneša apie 30 procentų pelno. Pasak L. Latakienės, žmonės jau taupo savo laiką ir suvokia, kad geriau už 200 litų minimaliai, bet profesionaliai papuošti vitriną, negu patiems gaišti laiką ir nepasiekti norimo rezultato.
Architektūros katedros docento nuomone, didžiausia parduotuvių savininkų klaida yra ta, kad vitrinos puošiamos labiau dėl grožio, tradicijos, o ne orientuojamos tam tikram pirkėjui ar žiūrovui. Tuo tarpu “Presto” arbatinės direktoriaus pavaduotoja Danguolė Juocytė yra įsitikinusi, kad vitrinos turi būti šiltos, traukiančios akį ir jokiu būdu ne ,,valdiškos“.
Vilioja kvapais
Tačiau ne visus parduotuvių savininkus veikia įsisiūbavusi mada samdyti profesionalius vitrinų dekoruotojus. Vyno parduotuvės ,,Vyno klubas“ savininkė Rasa Sužiedelienė sako, kad parduotuvę puikiai papuošia ir pats kolektyvas. ,,Parduotuvės dekoravimas yra ir personalo atmosferos kūrimas. Tai, ką darome kaip sau, klientui yra daug maloniau.“,- įsitikinusi R. Sužiedelienė.
Kepyklėlės ,,Julara“ savininkas Arūnas Grinius sako, kad mažoms parduotuvėms vien tik už dekoruotojų darbą pakloti 400 litų yra per brangu. Jie dažniausiai puošiasi savo kepiniais.
Gėlių salono direktoriaus pavaduotoja L. Latakienė pritaria, kad profesionali vitrinų puošyba nėra pigi. ,,Jeigu tai vitrina, kuri matoma iš gatvės, kad tikrai padoriai, dailiai atrodytų, patrauktų akį ir ne gėda pačiam savininkui būtų pažiūrėti, tai, mano manymu, turėtų kainuoti ne mažiau kaip 1000 litų.“,- skaičiavo pašnekovė.
Kepyklėlėms nereikia vitrinų dekoravimui leisti dviejų, trijų tūkstančių litų, nes turi slaptą ir labai veiksmingą nematomą reklamą. Klientus jos vilioja kvapais. ,,Kvapas sklinda didesniu atstumu, negu matomos vitrinos. Trakų gatvėje šaligatvis yra pakankamai siauras ir kepyklėlės vitriną žmonės pastebi tik atsimušę į ją, tačiau iš jos sklindantį kvapą jaučia jau iš tolo.“,- šypsojosi A. Grinius.
Primena vaikystę
Dar pamenantys Vilniuje veikusią kavinę „Nykštukas“ su nostalgija prisimena vitrinose stovėjusius ir vaikų apžiūrinėjimus žvėrelius. M. Šaliamoro teigimu, vitrinų puošyboje dažnai nevengiama pasakų herojų.
,,Apskritai, Vakarų Europos parduotuvių vitrinų puošyboje, reklamoje matyti labai daug kičo. Šalia profesionalių dalykų egzistuoja nykštukai, šuniukai, meškiukai. Čia kaip lengva rimtoji muzika - tas kičas atpalaiduoja mūsų jausmus, nukelia į vaikystę.“,- aiškino M. Šaliamoras.
Tačiau pasivaikščioję su architektūros katedros docentu po Vilniaus Gedimino prospektą ir pasižvalgę į parduotuvių vitrinas smagaus, Kalėdoms būdingo kičo, radome vos keliose vietose. Pasak docento, lietuviai dar bijo būti savimi ir nori vaidinti rimtus europiečius. ,,Trūksta intrigos. Visur yra truputį liūdesio: liūdni manekenai, liūdni medžiai ir liūdni rūbai. Vitrinose nėra šventinio paišdykavimo.”,- pastebėjo M. Šaliamoras.
Jo nuomone, nepaisant pastangų papuošti miestą, Vilniaus gatvėms dar trūksta Kalėdinės nuotaikos. ,,Centrinės miesto gatvės dar pakankamai tamsios, nežiūrint visų iliuminacijų, kurios yra. Reikėtų daugiau individualumo, vilnietiško savitumo.”,- eidamas Gedimino prospektu kalbėjo M. Šaliamoras.
Smulkus verslas - atsigauna
Gruodžio mėnesį pats darbymetis ne tik vitrinų dekoruotajams, bet ir smulkaus verslo atstovams: kepyklėlėms, arbatinėms, vyninėms. Jų apyvartą gruodį padidėja tris, keturis, o kartais ir septynis kartus. Vyno parduotuvės savininkė R. Sužiedelienė sako, kad kalėdinė prekyba prasideda tikrai ne gruodį ir sudaro beveik pusę parduotuvės metinės apyvartos.
Nors vangiai, tačiau pamažu ir Lietuvoje žmonės ima vertinti mažas specializuotas parduotuvėles. Daug kas nebeįsivaizduoja kalėdinių pirkinių paieškos be mažų arbatos, šviežių bandelių, vyno parduotuvėlių. Arbatinės direktoriaus pavaduotojos Danguolės Juocytės teigimu žmonės vis dažniau lankosi mažose parduotuvėse.
,,Jos yra daugiau tikslinės, ir kai žmogus žino, ko jis nori, jam paprasčiau ateiti į tokią parduotuvėlę, negu blaškytis po visą prekybos tinklą ir ieškoti to, ko jis pats nelabai žino.“,- aiškino D. Juocytė.
Mažų parduotuvių savininkų teigimu vis daugiau žmonių užsuka į mažesnes parduotuvėles ieškodami patarimo, ką nusipirkiti, ir kokybės. Kasmet jos savo ištikimus pirkėjus pritraukia pamėgtais tradiciniais kalėdiniais produktais. ,,Tradiciniai kalėdiniai prieskoniai yra imbieras, gvazdikėliai, cinamonas. Jie yra visuose kepiniuose, taip pat ir arbatos bei kavos mišiniuose.“, - pasakojo D. Juocytė.
Vertingesnės dovanos
Kepyklėlės savininkas A. Grinius sako, kad prieš šventes daugiausiai parduodama grybukų, sausainių, kūčiukų ir pyragų. Prekiautojai įprastą paklausių sausainių formą prieš Kalėdas keičia į eglutės, žvaigždutės, mėnulio. Vyno parduotuvės savininkės R. Sužiedelienės teigimu, žmonės pradėjo ieškoti kažko originalesnio, labiau atsižvelgia į kokybę.
Smulkūs verslininkai vienbalsiai tvirtina, kad žmonės prieš šventes yra linkę išleisti dovanoms sau bei draugams ir pažįstamiems daugiau nei įprastai. Visi brangieji porceliano, japoniško špižiaus arbatinukai, kainuojantys nuo 150 Lt iki 300 Lt, nuperkami arbatinėje būtent šiuo laikotarpiu. ,,Skirtumas yra labai didelis ir kai nori žmogui padaryti malonią dovaną, paprastai ieškai kokybiškos dovanos. Tegul ji bus mažesnė, bet vertingesnė.“,- įsitikinusi D. Juocytė.
Mažų parduotuvių savininkų teigimu, jiems pavyksta išsilaikyti todėl, kad jų parduodama produkcija nors ir brangesnė, bet yra kokybiškesnė nei prekybos centruose, o žmonės vis labiau ją vertina.
