DELFI skelbė turtingiausiųjų verslininkų sąrašą. Finansų analitikų ir auditorių komanda įvertino turimų verslininkų įmonių vertes. Daugiau apie tyrimą ir visą sąrašą skaitykite čia.
Nors sąraše dominuoja prekybos, logistikos bei gamybos įmonių akcininkai, tarp jų atsiranda ir naujųjų verslų įkūrėjų.
Pavyzdžiui, sąraše atsidūrė įmonės „Pandos“ (tinklalapis boredpanda.com) įkūrėjas Tomas Banišauskas (75 mln. Eur) bei kiti įmonės akcininkai Aurimas Steponavičius (15 mln. Eur), Lina Davidavičiūtė (10 mln. Eur), „Payseros“ akcininkas Kostas Noreikia (7 mln. Eur), didžiausios žaidimų kūrimo ir leidybos studijos Lietuvoje „Nordcurrent“ akcininkai Sergej Trofimov ir Michail Trofimov (po 8 mln. Eur), IT bendrovės „Pixelmator“ vadovas Aidas Dailidė (5 mln. Eur).
Tiesa, šių įmonių akcininkai nepakliūva nė į reitingo keturiasdešimtuką, tačiau tai pirmosios naujos kartos įmonės atsiduriančios tokiame sąraše. Iš ne tokių tradicinių verslų, į sąrašą taip pat pakliūva ne viena investicinė bei konsultacinė bendrovė.
Ateityje – daugiau technologinių įmonių sąraše
DELFI komentarų apie tai, kas lėmė šių įmonių sėkmę ir tai, kad atsidūrė tarp brangiausiai įvertintų, teiravosi „Pandos“, „Pixelmator“ ir „Payseros“.
Į siųstus klausimus sutiko atsakyti vienas iš „Paysera“ įkūrėjų ir pagrindinis akcininkas Kostas Noreika. Pasak jo, fintech ir kitos su technologijomis siejamos naujos kartos įmonės dar yra pradiniame savo gyvenimo etape, dauguma – startuoliai, kurie iš pradžių dirba nuostolingai.
„Viskas, ką jie turi – tai inovatyvūs sprendimai, idėja degantys darbuotojai ir iš išorės pritrauktos investicijos. Toks verslo modelis rizikingas, išlieka tikrai ne visi ir net ne dauguma.
Šiuo metu Lietuvoje turime daugiau nei 130 registruotų Fintech įmonių. Būtų įdomu žinoti, kiek iš jų siūlo realų produktą, generuoja pajamas, ką jau kalbėti apie pelną, kiek jų liks po dviejų metų? Būdami šioje rinkoje aiškiai matome, kad realiai dirbančių ir generuojančių pajamas yra mažuma. Tačiau, jeigu vertinti tokių įmonių vertę taip, kaip įmonės vertinamos verslo pasaulyje – pagal tai, už kiek pavyktų parduoti jų akcijas, greičiausiai, sąrašas pasikeistų labai smarkiai. Pati „Paysera“ būtų verta ne 15 mln. Eur, o mažiausiai 50 mln. Eur“, – komentuoja K. Noreika.
Jis pasakoja, kad „Payseros“ veikla pradėta prieš 15 metų, o didžiausia sėkmė yra tai, kad bendrovė nestovi vietoje ir nuolatos ieško efektyvių sprendimų.
„Esame pirmasis, ilgiausiai šalyje veikiantis fintech atstovas – 2012 metais buvome pirmoji licencijuota elektroninių pinigų įstaiga Lietuvoje. Įsivaizduokite, kiek patirties galima sukaupti per tiek metų. Kaupėme ne tik patirtį ir žinias, bet ir kapitalą, kuris pastaruosius 4–erius metus virsta investicijomis į plėtrą – „Paysera“ jau galima laikyti tinklu – turime partnerius visose Baltijos šalyse, Bulgarijoje, Rumunijoje“, – teigia jis.
Vis dėlto K. Noreikos nuomone, ateityje sąraše technologinių įmonių tik daugės.
„Šiuolaikinis pasaulis paremtas išmaniais technologiniais sprendimais, todėl tokių įmonių tikrai nemažės, o tik augs. Lietuva turi ne vieną potencialų startup‘ą – leiskime jiems įsibėgėti“, – sako jis.
Vienos sėkmės formulės nėra
Sudarant turtingiausių verslininkų sąrašą finansų analitikai vertino įmones atsižvelgdami į tris pagrindinius faktorius: pelną, paskolas ir turimą investicinį turtą bei grynuosius pinigus. Taip pat buvo atsižvelgta į įmonės dydį, pasaulines tendencijas bei sektorių, kuriam priklauso įmonė.
„Verslios Lietuvos“ startuolių ekosistemės plėtros padalinio „Startup Lithuania“ vadovė Roberta Rudokienė teigia, kad tyrimo metodologija buvo daugiau orientuota į tradicinio verslo atstovus, tad yra keletas priežasčių, kodėl tiek mažai sąraše startuolių savininkų.
„Pirma, startuolių įmonėms dažnai reikia ne vienerių veiklos metų, kad jų paslauga ar produktas taptų pelningais, todėl jie negali konkuruoti su stambiausiomis tradicinio verslo įmonėmis vystančiomis savo veiklą ne vieną dešimtį metų.
Antra, tradicinio verslo vystymo modelis neretai skiriasi nuo startuolių, nes pastarieji dažnu atveju pritrauktas investicijas skiria verslo plėtros sąnaudom padengti.
Tačiau džiaugiamės, kad sudarytame sąraše matome ir išimčių, tokių kaip „Bored Panda“ ar „NordCurrent“, – komentavo R. Rudokienė.
Pastebima, kad startuolių ekosistema auga. „Startup Lithuania“ duomenis, 2018 metais Lietuvos startuoliai pritraukė 183 mln. EUR investicijų, o sėkmingai veikiančių inovatyvių įmonių metinė apyvarta kasmet vidutiniškai auga 27 proc.
„Šie pavyzdžiai rodo, jog startuolių ekosistemoje veikiančios įmonės turi potencialo ir tampa vis konkurencingesnės rinkose“, – teigia R. Rudokienė.
Pasak jos, nėra vienos sėkmės formulės, kuria galėtų pasinaudoti visi verslai norintys greitai pasiekti aukštų rezultatų.
„Kiekvienas atvejis yra unikalus, tačiau esame išskyrę keletą faktorių, padedančių verslui lengviau pasiekti išsikeltų tikslų. Pirmiausia – komanda. Startuoliams, kuriantiems aukštos pridėtinės vertės produktus ar paslaugas, labai svarbu nusisamdyti aukštos kvalifikacijos, jų produktą, rinką išmanančius darbuotojus.
Pastebime, kad sėkmę investicijų pritraukimo klausimais lemia ir startuolių įkūrėjai, jų asmeninės savybės, turimos kompetencijos verslo valdymo klausimais. Taip pat, labai svarbu užtikrinti, kad startuolių vystomas produktas ar paslauga atlieptų rinkos poreikius, spręstų jose kylančias problemas“, – pataria R. Rudokienė.
Investicinių bendrovių verslininkai turi ir gamybos įmonių
Turtingiausiųjų verslininkų sąraše matyti nemažai prekybos, logistikos sektoriaus įmonių. Gamybos įmonių nors ir daugiau nei technologinių, visgi mažiau nei kitų įprastesnių, tradicinių verslų.
Pasak „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovo Vadimo Ivanovo, apdirbamosios gamybos svarba ekonomikoje auga, o įvertinus „Investuok Lietuvoje“ parengtą Laisvų ekonominių zonų Lietuvoje ataskaitą, ir darant prielaidą, kad stambiausios užsienio investicijos yra nukreipiamos į LEZ, galima manyti, kad užsienio kapitalo įmonėms tenka apie 5–10 proc. visos apdirbamosios gamybos. Tai reikštų, kad Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriuje vyrauja lietuviško kapitalo įmonės.
Tačiau kodėl tuomet šių įmonių verslininkų nėra turtingiausiųjų sąraše?
„Gali susidaryti įspūdis, kad gamybinių įmonių savininkų šiame sąraše yra mažiau negu kitų sektorių atstovų, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad dalis stambiųjų verslininkų, esančių šiame sąraše, yra įvardijami kaip įmonių grupių arba investicijų fondų savininkai. O pastarieji gali būti ir gamybinių įmonių valdytojais“, – pirmiausia pastebi V. Ivanovas.
Be to, jis pabrėžia, kad gamybos įmonių vystymas savaime reikalauja didesnių pastangų tiek laiko, tiek investicijų atžvilgiu, lyginant su dauguma paslaugų sektoriaus verslų.
„Pavyzdžiui, gamybos įmonėms būdingas ilgesnis veiklos pradžios arba plėtros pasiruošimo procesas – gamybos patalpų įrengimas, gamybos procesų organizavimas ir panašiai“, – nurodo jis.
Tad ateityje turtingiausiųjų verslininkų sąraše bus galima išvysti tiek daugiau gamybos, tiek technologijų bendrovių savininkų.
Visas 2019 metų turtingiausių verslininkų sąrašas ir tyrimo metodika – čia.
