Nors pats lietaus vanduo yra švarus, į jį patenka kenksmingų medžiagų, kai jis pasrūva gatvėmis, šaligatviais, pastatais ir kitais miesto paviršiais. Studijos rodo, kad lietaus nuotekos smarkiai kenkia vandens ekosistemoms, kai šis vanduo patenka į upes, ežerus ir kitus vandens telkinius. Nors dėl šių nuotekų tiesioginės įtakos žuvys nemiršta, ilguoju laikotarpiu mitybos grandinėje susikaupia daugybė kenksmingų medžiagų, kurios neigiamai veikia bioįvairovę.

Europos Sąjunga ne kartą įspėjo Lietuvą dėl į vandens telkinius nutekančių nešvarių lietaus nuotekų. Už upių, ežerų ir Baltijos jūros teršimą grasinta ir sankcijomis. Buvo parengta eilė studijų, tačiau darbai juda labai iš lėto. Viena to priežasčių – lietaus nuotakynu pavesta rūpintis ne tiems, kas šį darbą atliktų efektyviausiai, teigiama pranešime.

Prievolė primesta

Ekspertų teigimu, 90 proc. šalies lietaus nuotekų sistemų būna nusidėvėjusios, nepralaidžios, neatitinkančios miesto plėtros poreikių ar tiesiog užneštos įvairių nuosėdų. Jas reiktų kapitaliai sutvarkyti ar bent periodiškai išvalyti. Deja, ir šių mokamų paslaugų vandentvarkos įmonės kartais neįstengia nusipirkti.

LVTA prezidentas Bronius Miežutavičius mano, kad lietaus nuotekų sistema turėtų rūpintis miestų komunalinės arba kelius prižiūrinčios įmonės – tai įprasta praktika Europoje. „Jei tokių įmonių savivaldybė neturi arba paveda priežiūros darbus vykdyti vandentvarkos įmonėms išimties atveju, kartu turėtų išspręsti ir šių darbų finansavimo klausimus“, – teigė LVTA vadovas.

Pasak B. Miežutavičiaus, vandens tiekėjai privalo tinkamai surinkti nuotekas, jas išvalyti, sutvarkyti ir švarų vandenį nukanalizuoti į upes – už tai gyventojai sumoka griežtai kontroliuojamus įkainius.

„Vandentiekiečiai negali atsakyti už kelių, gatvių ir skverų inžinerinius tinklus – tai ne mūsų ūkis. Prižiūrėti lietaus nuotakyn, jį valyti turėtų tie, kas žiemą ir vasarą rūpinasi miestų ir miestelių gerbūviu. Jie tai išmano geriau, tam skiriamos tikslinės lėšos. Dabar tarsi įpareigojame mikrochirurgą taisyti dantis“, – teigia B. Miežutavičius.

Čia atiteka visų vilniečių nuotėkos
Foto: I. Labutytės nuotr.


Jam pritaria ir „Sūduvos vandenų“ direktorius Žydrūnas Čekauskas. „Marijampolėje taip pat yra rekonstruojami paviršinių lietaus nuotekų tinklai, tačiau viena iš problemų, kad tvarkomos tik tam tikros rekonstruojamų gatvių dalys. – sakė Ž. Čekauskas. – Rekonstrukcija nėra efektyvi, būtina tvarkyti visą gatvę pilnai, įrengiant šaligatvius, nuolydžius tam, kad paviršinių lietaus nuotekų surinkimas būtų šimtaprocentinis ir efektyvus“.

Ž. Čekausko teigimu, už paviršinių lietaus nuotekų rekonstrukciją turėtų būti atsakingos ne vandens gavybos ir nuotekų tvarkymo bendrovės, bet įmonės, planuojančios ir tiesiančios gatves bei kelius.

Pajudėjo iš mirties taško

Vilniaus savivaldybė paskelbė, kad pradeda įgyvendinti ambicingą paviršinių nuotekų sistemų tvarkymo projektą, kurio metu bus rekonstruotas T. Narbuto-Saltoniškių gatvių paviršinių nuotekų kolektorius.

Naujojo kolektoriaus trasa drieksis apie 1,2 km – nuo T. Narbuto gatvės įdubos, Saltoniškių ir Sėlių gatvėmis iki Upės gatvės, kur bus įrengta paviršinių nuotekų valykla. Įgyvendinus šį projektą vanduo pateks į nuotekų tinklus ir nebetvindys gatvių.

Panašus projektas plėtojamas Kaune Aleksote ir Šančiuose, o Šiauliuose per dvejus metus rekonstruota 12 km. lietaus nuotekų tinklų, įsigyta ir moderni įranga paviršinių nuotekų vamzdynams valyti. Planuojama, kad greitu metu bus rekonstruota dar 6 km tinklų.

Tačiau tai tik lašas jūroje. Preliminariais skaičiavimais, atnaujinti visą lietaus nuotekų sistemą kainuotų apie 400-500 mln. eurų. Tik nedidelė dalis visų būtinų investicijų apmokama iš Europos Sąjungos fondų. Kol kas šių lėšų nėra numatyta ir Vyriausybės investicijų programoje.