Komisijos pranešime rašoma, kad apytikriais skaičiavimais, šios priemonės (kartu su kovo 11 d. priimtomis energijos vartojimo efektyvumo etiketėmis) iki 2030 m. leis sutaupyti 167 TWh el. energijos. Tai atitinka metines Danijos el. elektros sąnaudas. Pavertus šį skaičių anglies dioksido atitikmeniu, galima teigti, kad į aplinką nebus išmesta daugiau nei 46 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Be to, šios priemonės padės Europos vartotojams sutaupyti apie 150 eurų kasmet.

Tačiau pranešime neužsimenama, kiek naujų priemonių įgyvendinimas gali pabranginti buitinę techniką.

Komisija teigia, kad siekia kovoti su problema, kai buitinė technika projektuojama ir gaminama taip, kad tarnautų tik kiek ilgiau nei garantinis laikotarpis.

Pirmą kartą priemonėse yra reikalavimų dėl buitinės technikos pataisomumo ir perdirbamumo. Šie reikalavimai prisideda prie žiedinės ekonomikos tikslų, ilgindami prietaisų eksploatavimo laiką ir gerindami techninę priežiūrą, pakartotinį naudojimą, naujinimą, perdirbamumą bei atliekų tvarkymą.

EK pirmininko pavaduotojas darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo, investicijų ir konkurencingumo reikalams Jyrki Katainenas sakė: „Sumanus ekologinis projektavimas, gerindamas, pavyzdžiui, prietaisų pataisomumą ar vandens vartojimo efektyvumą, leidžia mums tausoti išteklius ir yra akivaizdžiai naudingas aplinkai bei ekonomikai. Skaičiai kalba patys už save: šios priemonės gali padėti Europos namų ūkiams sutaupyti vidutiniškai 150 eurų per metus, o kalbant ne tik apie gyventojų sąskaitas, bet ir apie elektrą, iki 2030 m. sutaupytas elektros energijos kiekis atitiks metines Danijos el. energijos sąnaudas.“

EK komisaras klimato politikos ir energetikos reikalams Miguelis Arias Canete pareiškė: „Kartu su geresnėmis energijos vartojimo efektyvumo etiketėmis mūsų ekologinio projektavimo priemonės gali padėti Europos vartotojams sutaupyti daug pinigų bei sumažinti ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas. Taigi, ekologinis projektavimas yra svarbi kovos su klimato kaita dalis, tiesiogiai prisidedanti prie Paryžiaus sutartyje nustatytų tikslų įgyvendinimo. Judant link ilgalaikio tikslo iki 2050 m. ES visiškai atsisakyti anglies dioksidą išskiriančių sistemų, mūsų energijos vartojimo efektyvumo ir ekologinio projektavimo strategija taps kaip niekad svarbi.“

Komentuodama priimtas priemones, Europos vartotojų organizacijos (BEUC) generalinė direktorė Monique Goyens teigė: „Naujieji reikalavimai dėl pataisomumo padės pailginti kasdienių buitinių prietaisų eksploatavimo trukmę. Šiuo metu jie sugenda pernelyg greitai. Būtina atsikratyti dabar vyraujančios tendencijos sugedus prietaisui jį tiesiog išmesti ir pirkti naują, nes taip eikvojami gamtiniai ištekliai ir tuštinamos vartotojų piniginės. Džiugu girdėti, kad vartotojų sveikata bus geriau apsaugota. Turiu omenyje mažiau mirksinčias lemputes ir kenksmingų antipirenų pašalinimą iš televizorių ekranų. ES pradėjo nuo penkių gaminių, kuriuos namuose turi daugelis vartotojų. Primygtinai raginame įstatymų leidėjus pataisomumo reikalavimą taikyti daugiau produktų kategorijų.“

Šaldymo kamera
Foto: Shutterstock


Nevyriausybinės Europos aplinkos apsaugos piliečių organizacijos standartizacijos srityje (ECOS) programų ir strategijų direktorė Chloé Fayole pakomentavo ECOS vykdomos kampanijos „Coolproducts“ ir Europos aplinkosaugos biuro (EAB) vardu: „Ekologinis projektavimas išlieka Europos sėkmės istorija: iš pradžių pavyko sumažinti energijos suvartojimą, o dabar kai kuriems prietaisams bus taikomas ir pataisomumo reikalavimas. Sveikas protas diktuoja suteikti Europos gyventojams teisę taisyti jiems priklausančius produktus, todėl palankiai vertiname šį ES sprendimą.“