Prieštaravo, bet dabar keičia poziciją
Lietuvai ir kitoms Rytų bei Vidurio Europos valstybėms pernai gegužę įstojus į ES atsivėrė toli gražu ne visos senbuvių darbo rinkos. Didžioji dalis Bendrijos valstybių nustatė po kelerius metus trunkančius pereinamuosius laikotarpius arba kitokius apribojimus Rytų europiečiams atvykti ir dirbti tose šalyse. Tik Didžioji Britanija, Airija ir Švedija visiškai atvėrė savo darbo rinkas naujų valstybių piliečiams.
Tačiau kartu buvo numatyta, kad per dvejus metus nuo naujų narių įstojimo situacija bus įvertinta iš naujo ir bus sprendžiama, ar ir toliau taikyti apribojimus, ar juos visiškai panaikinti.
Tas terminas sukanka kitų metų gegužę. Tad dabar ES institucijos pradeda rengtis įvertinti Bendrijos naujokes, taip pat ir Lietuvą, ar jos jau “nusipelnė” visiško apribojimų panaikinimo laisvo darbo jėgos judėjimo srityje.
Oficialiai Lietuva, dar prieš įstodama į ES, reiškė nepasitenkinimą, kad dauguma Bendrijos senbuvių neleis lietuviams naudotis viena svarbiausių šios politinės ir ekonominės organizacijos piliečių teisių - laisvai pasirinkti, kurioje valstybėje parankiau dirbti.
Tačiau dabar, artėjant vadinamajam peržiūros laikotarpiui, mūsų šalis ima keisti savo poziciją ir, regis, nesirengia prieštarauti apribojimų pratęsimui, jeigu taip būtų nuspręsta.
Darbo jėgos judėjimo visiškam liberalizavimui labiausiai prieštarauja Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK). Jai tyliai pritaria ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsakinga už šio klausimo sprendimą ES institucijose.
Trūksta statybininkų ir pardavėjų
Iš diplomatinių šaltinių “Kauno dienai” pavyko sužinoti, kad Europos Komisija (EK), turinti kitų metų pirmąjį pusmetį parengti raportą apie ES naujokių pasirengimą visiškam darbo jėgos judėjimo liberalizavimui, jau “čiupinėja” Lietuvą šiuo klausimu. Stengiamasi išsiaiškinti, ar mūsų šalis labai prieštarautų, jeigu būtų nuspręsta pratęsti taikomus apribojimus.
Labiausiai stebina tai, jog Briuselį pasiekia signalai iš Vilniaus, kad LPK ir Vyriausybės institucijos pritartų ES sprendimui nesuteikti lietuviams galimybės be apribojimų dirbti visoje Bendrijos teritorijoje.
LPK viceprezidentas kaunietis Jonas Guzavičius “Kauno dienai” pripažino, kad pramonininkai nebūtų labai patenkinti, jeigu ES valstybės kitąmet panaikintų visus apribojimus lietuviams vykti dirbti į bet kurią Bendrijos šalį. “Lietuvai, kaip ir visoms Europos valstybėms, reikalinga kvalifikuota, jauna, perspektyvi darbo jėga, todėl mums labai skaudu, kai iš Lietuvos išvažiuoja čia reikalingi žmonės”, - sakė jis.
Anot J.Guzavičiaus, “kuo labiau darbo jėgos judėjimas liberalizuotas, tuo mums blogiau”.
Tačiau jis išsisuko nuo tiesioginio atsakymo, ar pramonininkai sveikintų EK sprendimą dar pratęsti Lietuvai apribojimus šioje srityje. “Nebūtume laimingi, jeigu dabartinė tvarka pasikeistų, nes jau ir dabar iš Lietuvos išvažiuoja pakankamai daug žmonių, todėl situacija darbo rinkoje tampa nenormali. Trūksta elementariausių profesijų žmonių - statybininkų ar pardavėjų”, - piktinosi LPK viceprezidentas.
Nedarys tragedijos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretorius Rimantas Kairelis “Kauno dienai” tvirtino, kad Briuselis nesidomi mūsų pozicija dėl laisvo darbo jėgos judėjimo įvedimo visoje ES teritorijoje. “Mes, aišku, galime šalies viduje apie tai diskutuoti, bet vargu, ar galime daryti įtaką ES sprendimams šiuo klausimu”, - teigė jis.
Valstybės sekretorius sutiko, kad įsidarbinimo bet kurioje valstybėje laisvė yra viena pagrindinių ES piliečių teisių. Tačiau jam suprantamas ir pramonininkų rezervuotas požiūris į šią problemą. “Kalbant apie tolesnį sienų atvėrimą, atsiranda tam tikrų motyvų, kad galbūt ne taip jau blogai, jeigu dalis valstybių tuos apribojimus vis dar taiko. Mes irgi apie tai galvojame, nes yra atsiradusi tam tikra įtampa darbo rinkoje. Mums svarbu, kad darbo jėgos stygiaus problema būtų kaip nors sprendžiama”, - kalbėjo R.Kairelis.
Pridūręs, kad “iš esmės visi, kas norėjo išvykti, jau išvyko”, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnas leido suprasti, kad Lietuva nedarys jokios tragedijos, jeigu kai kuriose valstybėse apribojimai įsidarbinti bus dar kelerius metus taikomi.
Parlamentarai pasipiktino
Tačiau kai kurie Seimo nariai pasipiktino tokia pramonininkų ir valstybės institucijų atstovų pozicija.
Buvęs vyriausiasis euroderybininkas, Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Petras Auštrevičius “Kauno dienai” sakė, kad Lietuva jokiu būdu negali atsisakyti savo anksčiau išreikštos pozicijos, jog Bendrijoje turi būti kuo greičiau atsisakyta apribojimų laisvam darbo jėgos judėjimui. “Žvelgiant į šią problemą iš politinės pusės, negalime būti “antrarūšiai” europiečiai. Turime siekti, kad būtų kuo spėriau panaikinti visi apribojimai naudotis ES suteikiamomis teisėmis. Tuo labiau darbo jėgos judėjimo teisė, kuri yra viena pagrindinių ES erdvėje”, - kalbėjo jis.
Kita vertus, P.Auštrevičius sutinka, kad suprantamas ir pramonininkų susirūpinimas smarkiai sumažėjusia darbo jėgos pasiūla Lietuvoje. “Tačiau ši problema neturėtų būti sprendžiama pratęsiant apribojimą išvažiuoti lietuviams dirbti į kitas ES šalis. Tam yra kitos priemonės. Pavyzdžiui, patys darbdaviai turi rūpintis, kad būtų užtikrintas darbo užmokesčio nuolatinis didėjimas, privalo pasirūpinti tam tikromis socialinėmis garantijomis darbuotojams, kad jie nesižvalgytų darbo kitose šalyse”, - pridūrė Seimo narys.
Parlamentarė Nijolė Steiblienė sutiko, kad būtų tikras absurdas, jeigu Lietuva nuolankiai priimtų ES sprendimą pratęsti apribojimus lietuviams laisvai pasirinkti, kur jie nori dirbti. “Diplomatai ir kiti mūsų pareigūnai jau dabar turėtų daryti viską, kad tie apribojimai būtų panaikinti. O darbo jėgos stygiaus problemas reikėtų spręsti kitokiomis priemonėmis, tik ne ribojimu išvažiuoti dirbti į kitas ES valstybes”, - sakė ji “Kauno dienai”.
