Pirkimo procese kartu su Lenkijos įmone „Rafako“ dalyvavusi „MT Group“ tikisi, kad Vilniaus apygardos teismas Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriui „Amber Grid“ neleis pasirašyti sutarties su „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“.

„MT Group“ taip pat norėtų, kad Vyriausybėje veikianti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija dar kartą įvertintų, ar „Alvora“ nekelia grėsmių.

Būtent dėl grėsmių nacionaliniam saugumui vasarą iš konkurso pašalinta baltarusių „Beltruboprovodstroj“, kuri dabar ruošiasi arbitražui su Lietuva ir jau pateikė pretenziją dėl 10,2 mln. eurų žalos.

Naujasis „Alvoros“ generalinis direktorius Tomas Šidlauskas DELFI sakė, kad apie susiklosčiusią situaciją pasisakyti galės po teismo sprendimo. „Šiuo metu būtų neetiška komentuoti“, – sakė jis.

Savo ruožtu „Amber Grid“ strateginio planavimo ir komunikacijos skyriaus vyresnioji vadybininkė Jolita Butkienė nurodė, kad „MT Group“ pretenzijos atmestos. „Norime pastebėti, kad visos procedūros vyko itin profesionaliai, informuojant pačią „MT Group“ apie visus procedūrinius veiksmus ir nevilkinant procedūrų“, – sakė ji.

Buvo 6 dalyviai

„Amber Grid“ įgyvendinamas GIPL projektas turėtų prisidėti kuriant bendrą Baltijos regiono dujų rinką. Teigiama, kad pastačius dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (Twh) gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 Twh per metus, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros Europos Sąjungos dujų rinkos dalimi.

Dujotiekis turėtų driektis nuo Jauniūnų dujų apskaitos ir slėgio ribojimo stoties Širvintų rajone iki Halovčycių gamtinių dujų kompresorių stoties Lenkijoje. Lietuvos teritorijoje esančios trasos ilgis – apie 165 km. Projekto įgyvendinimas dalinai finansuojamas iš ES lėšų.

2018 metų birželį „Amber Grid“ paskelbė apie pirkimą GIPL daliai Lietuvos teritorijoje. Kaip nurodė J. Butkienė, konkurse dalyvavo šeši dalyviai, tarp jų – iš Ispanijos, Graikijos, Izraelio.

„Visas konkurso dalyvių sąrašas bus paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka, kai bus baigtos visos pirkimo procedūros ir sudaryta sutartis“, – nurodė „Amber Grid“ atstovė.

2019 metų rugpjūtį paskelbta, kad laimėjo „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“.

„Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymu, galima pirkti arba pagal geriausią kainą, arba pagal kainos ir kokybės santykį. Mes pasirinkome antrąjį būdą – kainai skiriama 84 proc., o kokybės kriterijams – 16 proc. lyginamojo svorio. Viską apibrėžėme pirkimo sąlygomis, jas iš anksto paskelbėme. Pagal šias iš anksto visiems paskelbtas pirkimo sąlygas „Alvoros“ ir „Šiaulių dujotiekio statybos“ pasiūlymas yra ekonomiškai naudingiausias, t. y. pasiūlytos kainos ir kokybės bendras įvertinimas yra aukščiausias.

Mums svarbu, kad žmonės, mokesčių mokėtojai, nepermokėtų už projektą, o išrinktas rangovas gebėtų projektą įgyvendinti tinkamai ir laiku“, – dėstė J. Butkienė.

„Amber Grid“ atstovė teigė, kad jie siekia kaip galima operatyviau pradėti darbus, nes to reikalauja riboti projekto įgyvendinimo terminai. Anksčiau skelbta, kad oficiali statybų pradžia galėtų būti spalio 8 dieną, tačiau dabar panašu, kad ji gali nusikelti.

Baltarusių nebeliko

Vasarą pranešta, kad Vyriausybėje veikianti komisija, motyvuodama nacionaliniu saugumu, pašalino „Beltruboprovodstroj“ iš GIPL konkurso. Kartu su Kauno KRS baltarusiai buvo pasiūlę mažiausią – 74,9 mln. eurų – kainą (be pridėtinės vertės mokesčio).

Kaip rašoma protokole, kurį matė DELFI, „Amber Grid“ komisijai pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad, atlikdami darbus, rangovai turės prieigą prie Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos dispečerinio valdymo centro, vamzdyno, kompresorių stočių ir tarpvalstybinių dujų apskaitos stočių pagrindinės technologinės įrangos, o taip pat – prie dujotiekių valdymo informacinės sistemos SCADA.

„Tarp reikšmingų OAO „Beltruboprovodstroj“ užsakovų ir pajamų šaltinių yra „Gazprom“ susijusios įmonės. Valstybės saugumo departamentas birželio 12 dieną pateikė komisijai raštą su slaptumo žyma „Konfidencialiai“, kuriame nurodo, kad ši institucija vertina sandorį kaip neatitinkantį nacionalinio saugumo interesų“, – rašoma dokumente.

Kaip nurodoma Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu kreipimosi į komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis, ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis.

„Beltruboprovodstroj“ yra verslo ryšiais susieta su Rusijos įmonėmis „Gazprom“, „Strytrasngaz“, „Rosneftegazstry“, dalyvauja įgyvendinant strateginius Rusijos energetikos projektus, pavyzdžiui, tiesiant dujotiekį „Yamal-Europe“. VSD vertinimu, nuolatinis „Beltruboprovodstroj“ dalyvavimas Rusijos įmonių projektuose didina riziką, kad gali būti perskirstyti įmonės resursai ir vilkinamas įgyvendinimas Lietuvoje“, – dėstoma protokole.

VSD vertinimu, nuolatinis „Beltruboprovodstroj“ dalyvavimas Rusijos įmonių projektuose didina riziką, kad gali būti perskirstyti įmonės resursai ir vilkinamas įgyvendinimas Lietuvoje.
protokolas

VSD taip pat pabrėžė, kad tiek Rusijos, tiek Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos ypatingą dėmesį skiria Lietuvos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčios infrastruktūros žvalgybai, stebimas ypatingas Rusijos žvalgybos susidomėjimas Lietuvos energetikos sektoriaus objektais. Todėl leidus „Beltruboprovodstroj“ vykdyti rangos darbus, minėtų šalių priešiškos Lietuvai tarnybos įgytų geresnių galimybių vykdyti žvalgybinę veiklą.

Rugsėjo pabaigoje naujienų agentūra BNS pranešė, kad „Beltruboprovodstroj“ Lietuvos Vyriausybei pateikė pretenziją dėl galimo investuotojo teisių pažeidimo ir 10,2 mln. eurų žalos, galimai padarytos valstybės veiksmais, atlyginimo.

Spalio 2 dienos Vyriausybės posėdyje turėtų būti sprendžiama dėl Energetikos ministerijos įgaliojimo atstovauti Lietuvai galimuose ginčuose Lietuvos ir užsienio ginčų sprendimo institucijose. BNS žiniomis, ginčo pusėms dar yra galimybė susitarti taikiai.

„Beltruboprovodstroj“ direktorių tarybos narys Aleksandras Pugačiovas BNS nurodė, kad KRS pretenzijoje neatstovaujama, nes ji nenori bylinėtis. „Jie įsikūrę Lietuvoje ir bylinėtis su Lietuva neparanku. Todėl jie pasitraukė“, – aiškino jis.

„Alvorą“ galėtų išmesti dėl to paties

Po baltarusių išmetimo, į pirmą vietą pakilo „Alvoros“ ir „Šiaulių dujotiekio statybos“ komanda, pastatyti dujotiekį pasiūliusi už 79,85 mln. eurų (be PVM).

Rugpjūčio 26 dieną vyriausybės vicekancleris Alminas Mačiulis BNS teigė, kad sandorį leista sudaryti su labai aiškiomis rekomendacijomis dėl galimų rizikų suvaldymo priemonių. A. Mačiulis DELFI patikslino, kad rekomendacijos buvo teiktos dėl rizikų valdymo nacionalinio saugumo požiūriu.

Alminas Mačiulis

Rugpjūtį „MT Group“ ir „Rafako“ kėlė abejonių dėl „Alvoros“ pasirinkimo statyti dujotiekį į Lenkiją. Taip pat prašyta peržiūrėti Vyriausybės sprendimą dėl „Alvoros“, tačiau atsakyta, kad tam nėra pagrindo.

Internete galima rasti informacijos apie „Alvoros“ darbus Baltarusijoje. Pavyzdžiui, remiantis 2015 metų pranešimu žiniasklaidoje, „Alvora“ Baltarusijoje veikia nuo 1999 metų.

„Pastaruoju metu Baltarusijoje dirba kaip rangovė, kiekvienais metais stato po 4–6 objektus. Priklausomai nuo objektų kiekio, Baltarusijoje kiekvienais metais dirba nuo 100 iki 150 įmonės darbuotojų. 2001-iaisiais Baltarusijoje įkurta antrinė įmonė „Alvora-bel“ su 250 darbuotojų.

Per pastaruosius metus „Alvora“ Baltarusijoje pastatė šiuos objektus: prekybos ir laisvalaikio centrą „Pilis“, Nugalėtojų pr. 65, Minske, transporto ir logistikos terminalą Voložinsko rajone, Minsko apskrityje, prekybos centrą Žinovičiaus ir Goruno gatvių sankryžoje, Minske, logistikos centrą Vilčkovskio gatvėje, Baranovičiuose, prekybos centrą Gagarino, Statybininkų ir Daumano gatvių sankryžoje Borisove“, – rašoma jame.

Baltarusijos ambasados tinklapyje galima rasti bendrą „Alvoros“ akcininko Nikolajaus Kolesniko ir ambasadoriaus Aleksandro Korolio 2017 metais darytą nuotrauką. Tais pačiais metais platintas pranešimas apie tai, kad „Alvora“ privačiam užsakovui „Belagroterminal“ stato gamyklą už 15,5 mln. JAV dolerių.

Kaip komentavo „MT Group“ direktoriaus pavaduotojas Simonas Kunickas, „Beltruboprovodstroj“ ir KRS konsorciumas iš konkurso pašalintas dėl to, kad baltarusiškas partneris vykdo veiklą Baltarusijoje ir stato energetinius objektus (dujotiekius).

„Mūsų vertinimu, paaiškėjus duomenų apie „Alvoros“ ir jos antrinių įmonių atliktus energetinius projektus valstybiniams užsakovams Baltarusijoje ir Kaliningrade, taip pat apie asmeninius „Alvoros“ savininkų ir vadovų ryšius su trečiųjų šalių asmenimis, šis subjektas sudaro analogiškų grėsmių nacionaliniam saugumui kaip ir pašalinta baltarusiška įmonė. Juo labiau kad „Alvoros“ vadovai slepia ir neigia vykdytus projektus, nors viešai prieinama informacija liudija ką kitą“, – teigė S. Kunickas.

Apie tai, kad „Alvora“ iš konkurso galėtų būti pašalinta lygiai taip pat kaip „Beltruboprovodstroj“, DELFI teigė ir buvusi baltarusių partnerė KRS.

„Manome, kad galėtų būti pašalinta dėl tų pačių priežasčių, visi jau žinome, kad „Alvora“ turi savo „padalinių“, veikiančių tiek Baltarusijoje, tiek Rusijoje, ir yra žinoma, kad minėtoji bendrovė taip pat vykdo valstybinių užsakovų darbus“, – rašoma įmonės personalo vadovės Astos Macijauskaitės laiške DELFI.

KRS atstovė paaiškino, kad su „Beltruboprovodstroj“ konkurse dalyvavo, nes ši įmonė turi didelę ir ilgametę patirtį, jos specializacija – būtent dujotiekių ir naftotiekių klojimas.

„Ši bendrovė pagrindinius vamzdyno klojimo darbus gali atlikti savo jėgomis, kas yra labai svarbu vykdant ir kontroliuojant rangą. Taip pat tai yra bendrovė, kuri vykdo vienus didžiausių Europoje inžinerinių tinklų klojimo darbus betranšėjomis technologijomis, kas buvo labai svarbu ir šiame GIPL projekte. Taigi tai turbūt ir yra svarbiausi aspektai, kodėl pasirinkome bendrovę „Beltruboprovodstroj“, – patirtis vykdant panašius darbus ir pasitikėjimas“, – sakė A. Macijauskaitė ir pridūrė, kad jei „Amber Grid“ konkursą skelbtų iš naujo, dalyvautų jame.

Laurynas Kasčiūnas

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas DELFI sakė, kad „MT Group“ yra parašiusi kreipimąsi visiems Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams. „Šį klausimą reikėtų nagrinėti artimiausiame posėdyje. Būtų gerai pasižiūrėti, ar mūsų institucijos matė grėsmių“, – sakė jis.

Aš paprasčiau, kad šį klausimą reikėtų nagrinėti artimiausiame posėdyje.
Laurynas Kasčiūnas

DELFI primena, kad pakartotinį vertinimą dėl nacionalinio saugumo Vyriausybės komisija yra atlikusi po buvusio Seimo nario Stasio Jakeliūno kreipimosi dėl specializuoto banko „Revolut“.

Ginčija balus

„MT Group“ GIPL konkurso nugalėtoją ginčija ne tik dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, bet ir dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimo. Įmonė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu sustabdyti pirkimo procedūras ir neleisti sudaryti viešojo pirkimo sutarties.

Kaip pasakojo S. Kunickas, „MT Group“ ir „Rafako“ pasiūlyta kaina buvo 84,98 mln. eurų.

„Vis dėlto labai svarbu pažymėti, kad pasiūlymai buvo vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijų – 84 konkursiniai balai skirti už mažiausią kainą, o 16 – už papildomus kriterijus: (1) pirkimo sutartį vykdysiančių darbuotojų atlyginimai, (2) projekto valdymo efektyvumas, (3) kompetencija, (4) garantijos.

Pažymėtina, kad už kiekvieną iš papildomų kriterijų „MT Group“ ir „Rafako“ konsorciumas gavo daugiau balų nei „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“ konsorciumas.

Pagal „Amber Grid“ nustatytą ekonominį naudingumą, pirmos ir antros vietos pasiūlymai skyrėsi 2,2 ekonominio naudingumo balo, t. y. „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“ buvo skirta 91,0299 balo, o „MT Group“ ir „Rafako“ – 88,8229 balo.

Patikrinus dokumentus paaiškėjo, kad vertinime „Amber Grid“ padarė grubių klaidų, dėl kurių „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“ gavo 4 balais daugiau, nei turėjo.

Jeigu vertinimas būtų vykdytas pagal „Amber Grid“ patvirtintus pirkimo dokumentus, daugiausia ekonominio naudingumo balų būtų gavęs „MT Group“ ir „Rafako“ konsorciumas“, – aiškino „MT Group“ atstovas.

Rugsėjį VPT buvo nurodžiusi „Amber Grid” laikinai sustabdyti konkursą. Vėliau teismui pateiktoje išvadoje rašoma, kad „Amber Grid“ konkursą laimėjusiai „Alvorai“ nepagrįstai suteikė 3 ekonominio naudingumo balus.

„MT Group“ VPT pateikė argumentus – tvirtina, kad pirminėje „Alvoros“ paraiškoje kaip subrangovė buvo nurodyta Lenkijos „ILF Consulting Engineers Polska“, tačiau galutiniame pasiūlyme jos nebeliko. Be to, „MT Group“ teigia, kad „Alvora“ neturėjo statybos vadovo, turinčio reikiamos patirties, tačiau vis tiek gavo 2 papildomus balus. VPT manymu, dėl 2 balų skyrimo „Alvorai“ turėtų pasisakyti teismas.

VPT išvadoje dar kalbama apie „Amber Grid“ saugumo planą, pabrėžiama, kad reikia laikytis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

J. Butkienė teigė, kad „Amber Grid“ saugumo planas vasarą buvo tvirtinamas pirmą kartą įgyvendinant teisės aktų reikalavimus.

„Planas nesusijęs su šio konkurso procedūromis ir neturėjo įtakos GIPL pirkimams. Saugumo plane numatomos fizinio, kibernetinio, personalo saugumo, informacinio slaptumo priemonės įmonėje, taip pat nurodomas turtas, kuris yra svarbus nacionaliniam saugumui užtikrinti vykdant svarbią veiklą. Saugumo planus privalo parengti visos strateginę reikšmę turinčios įmonės, nepriklausomai nuo įgyvendinamų projektų“, – apie dokumentą pasakojo ji.

Savo ruožtu A. Mačiulis liepą teigė, kad, patvirtinus „Amber Grid“ saugumo planą, komisijai bus lengviau priimti sprendimą dėl dujotiekio statybos rangovo konkurso laimėtojo.

Po VPT išvados paskelbimo „Amber Grid“ išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad įstatymo pažeidimų nenustatyta.

„Bendrovė nepažeidė įstatymo atlikusi GIPL dujotiekio rangos darbų pirkimą: „VPT preliminariai nenustatė pirkimų įstatymo pažeidimų, galinčių turėti įtakos bendrovei nustatant pirkimo laimėtoją.“ Laukiame oficialių išvadų iš VPT dėl tolimesnio proceso, įgyvendinant ne tik Lietuvai svarbų strateginį projektą.

Be to, VPT teismui pateikė nuomonę dėl vieno iš nagrinėtų klausimų, susijusio su pasiūlymų vertinimu. Į visus toliau keliamus klausimus argumentuotai atsakysime įprasta teisminio proceso tvarka. Neabejojame, kad pirkimo procesą vykdėme sąžiningai, užtikrindami dalyvių lygiateisiškumą bei skaidrumą“, – rašoma jame.

Registrų centro duomenimis, „Alvoros“ akcininkai yra Česlovas Gliebus, Nikolajus Kolesnikas ir Vladimiras Pavliukovičius. „MT Group“ per įmonę „Zakaras Holding“ valdo Mindaugas Zakaras. „Amber Grid“ akcininkai – Energetikos ministerijos valdoma „EPSO-G“ (96,58 proc.) ir smulkieji (3,42 proc.).

„MT Group“ ir „Rafako“ pasiūlyta GIPL dalies Lietuvoje darbų kaina su PVM – 102,83 mln. eurų, „Alvoros“ ir „Šiaulių dujotiekio statybos“ – 96,62 mln. eurų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (186)