Siūlomas bankų turto mokestis reikšmingai pabrangins paskolas gyventojams bei verslui ir kitas finansų įstaigų paslaugas, parodė Lietuvos bankų asociacijos atlikta (LBA) preliminari bankų turto mokesčio poveikio analizė. Anot LBA, mokesčio įvedimas skaudžiai atsilieptų ir visai šalies ekonomikai. Ilgalaikė žala gali būti 4 kartus didesnė nei trumpalaikė nauda: į biudžetą surinkus 100 mln. eurų, šalies ūkis netektų nuo 150 iki 450 mln. eurų.
Pakils paslaugų kainos
Anot analizės vadovo Viliaus Tamkvaičio, toks mokestis taip pat lemtų bankų paslaugų pabrangimą iki 8 proc. – apie 0,64 euro per mėnesį.
„Mes nepaskelbėme, kad tai nuguls ant vartotojų pečių, bet mūsų analizė rodo, kad toks mokestis neišvengiamai padidintų bankų palūkanas. Aš esu tikras, kad nei vienas bankas nepriims tokio sąmoningo sprendimo, kad štai mes pakelsime palūkanas dėl to, kad įvestas mokestis. Tiesiog begalė mokslinių straipsnių rodo, kad bet kokie mokesčiai verslui nugula vartotojui. Galiausiai rinkos pasiūlos ir paklausos dėsniai viską sudėlios taip, kad pakils paslaugų kainos. Bet, kaip ir minėjau, tai nėra rinkos dalyvių sprendimas. Tiesiog taip veikia ekonomika“, – laidoje sakė V.Tamkvaitis.
Jis teigia, kad būsto paskolų maržos yra apie 2 ir 4 dešimtąsias procento. Preliminariu LBA vertinimu, atliktu pritaikius ekonominių scenarijų modelius, naujas mokestis ypač atsilieptų būsto paskolų kainoms ir turėtų įtakos daugybės šeimų gyvenimui. Šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai kas antras gyvenamasis būstas yra įsigyjamas su banko paskola.
„Reikia suprasti tai, kad mokestis būtų taikomas tik naujai pasirašomoms sutartims, tačiau mokestį mokėti tektų ir už jau esamas sutartis. Tie esamų sutarčių kaštai kažkur turi pasidėti. Jie neišvengiamai nuguls naujų sutarčių sąskaita“, – DELFI kalbėjo V.Tamkvaitis.
Ragina diskutuoti dėl formos
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas tikina, kad tektų diskutuoti, kokia turėtų būti to mokesčio forma, kad nepaliestų vartotojų.
„Galutinius taškus susidėliosime tada, kai įstatymo forma ateis į Seimą. Aš tikrai drįsčiau prieštarauti, kad pabrangs visos paslaugos. Reiktų turtbūt pasižiūrėti į Lenkijos ir Latvijos pavyzdžius. Žinoma, turime pripažinti, kad Lietuvoje įkainiai ir įvairūs mokesčiai yra vieni didžiausių, bankų pelnai taip pat yra vieni didžiusių Europos Sąjungoje. To irgi negalima paneigti. O ar bankai turi galimybę mokėti tą mokestį, turbūt sakyčiau turi, tik klausimas, kiek ir nuo ko vertinsime. Reiktų diskutuoti, kokia turėtų būti ta forma, kad nepaliestų vartotojų. Kitas analogiškas pavyzdys – švedai planuoja įvesti papildomą bankų mokestį, kuris bus skirtas krašto gynybai. Tai klausimas: jeigu Švedijoje gali atsirasti toks mokestis, kodėl negali atsirasti Lietuvoje“, – sakė jis.
Lėtėjant ekonomikai trūksta diskusijos
Tuo tarpu R.Dargis pabrėžė, kad labai pasigedo diskusijos. Anot jo, mes visiškai nediskutavome, kokį poveikį ekonomikai duotų šie mokesčiai.
„Mano galva, reikėtų kalbėti apie pamatinius dalykus. Mes visiškai neseniai kalbėjome su finansų ministru ir jis sakė, kad dar jokių projektų nėra net matęs. Taigi, kaip suprantu, mes kalbame hipotetiškai, kad gali būti, kad taip bus, bet jeigu grįžtume metus atgal, labai gerai atsimenu, kad 2018 metų pavasarį, kada Vyriausybės vadovo buvo akcentuoti tektoniniai mokesčių pakitimai, kurie buvo absoliučiai išdiskutuoti. Seimas taip pat buvo stipriai įjungtas, įvardytos pasekmės. Tie mokesčiai buvo priimti, o po to penkios didžiausios verslo organizacijos, valdančios turbūt 90 proc. Lietuvos verslo, profesinės sąjungos kartu su Vyriausybe, pasirašė nacionalinį susitarimą, kuriame fiksavo, kad šis mokesčių pakitimas yra paskutinis šioje kadencijoje ir kitų pakitimų daugiau nebebus.
Mes visiškai nediskutavome, kokį poveikį ekonomikai duotų šie mokesčiai. Visuomenėje net nėra diskusijos, nei tarp valdančiųjų, nei Vyriausybėje. Prieiga prie kapitalo šiandien Lietuvoje yra be galo prasta, jeigu mes šiandien kalbame apie ekonomikos lėtėjimą, be abejonės Lietuvoje tos pasekmės bus jaučiamos. Bankai ir taip labai sunkiai duoda paskolas, o visų kitų alternatyvų mes neturime. Rizikos kapitalo fondai, pensiniai fondai, draudiminiai fondai – beveik nedalyvauja ekonomikoje. Šiandien gauti pinigų plėtrai, ypatingai regionuose, yra be galo sunku.
O ką mes dabar darome? Mes dar sunkiname tuo ciklo momentu, kada lėtėja ekonomika, sunkiname prieigą prie kapitalo ir branginame kapitalą. Taigi, visų pirma, mes pasigedome rimtos diskusijos, manome, kad tas kėlimas labiausiai susijęs su kitais metais ateisiančiais rinkimais. (…) Mes darome didžiausią žalą, nes žmonės nebetiki šia valstybe“, – DELFI laidoje kalbėjo R.Dargis.
2008 metų klaidos bankai daryti nenori
R.Dargis taip pat pabrėžė, kad bankai dabar elgiasi labai pamatuotai ir tos kreditų politikos, kokia buvo 2006-2008 metais, nedaro.
„Po 2008 metų verslas atsargiai žiūri į paskolas iš bankų, nes turime tyrimą, iš ko vyksta verslo plėtra. Verslo plėtra pirmiausia vyksta iš savo pinigų.Verslas taupo savo pinigus ir juos deda į įmonių plėtrą. Antras šaltinis yra europinės, struktūrinės paramos ir tik trečioje vietoje yra finansų kapitalo rinkos galimybės. Šiandien be abejonės įmonės yra suinteresuotos iš savo uždirbtų pinigų atsidėti atsargai, nes visi dar pamena 2008 metų ir 2009 metų kančias, kai bankai paprašė grąžinti paskolas, kai įmonės užsidarydavo. Bankai dabar elgiasi labai pamatuotai ir tos kreditų politikos, kokia buvo 2006-2008 metais, nedaro“, – sakė R.Dargis.
Naujo mokesčio poveikį pajustų ir verslas
DELFI primena, kad Analizė taip pat parodė, kad bankai jau nebegalėtų suteikti žmonėms būsto paskolų už 2,4 proc. palūkanų kaip dabar. Prognozuojama, kad būsto paskolų palūkanos gali kilti iki 2,8-4,6 proc. Šis pokytis būtų taikomas naujai išduodamoms paskoloms, tad planuojantiesiems įsigyti nuosavą būstą tektų rimtai persvarstyti savo galimybes prieš priimant atsakingą sprendimą.
LBA skaičiavimais, už vidutinę 60 tūkst. eurų paskolą būstui įsigyti, suteiktą 30 metų laikotarpiui, per metus gali tekti susimokėti nuo 154 eurų iki 434 eurų daugiau, o tokia paskola iš viso pabrangtų nuo 5 iki 13 tūkst. eurų.
Naujo mokesčio poveikį pajustų ir verslas – paskolų verslui palūkanos ūgtelėtų nuo 3 proc. iki 3,8 proc. Tyrimų duomenimis, paskolos verslo plėtrai į bankus kreipiasi apie 66 proc. šalies įmonių, ypatingai regionuose. Pablogėjus įmonių skolinimosi galimybėms, 17-35 mln. eurų susitrauktų ir bendrasis vidaus produktas (BVP).
„Realiausias diapozonas, kuriame galėtu kilti palūkanos – 0,4 proc. punktų iki 1,4 proc. punktų. Lenkijoje įvedus tokį mokestį jos augo 1,1 proc. punktų“, – sakė analizės vadovas Vilius Tamkvaitis.
LBA vadovas Mantas Zalatorius perspėjo, kad siūlomas mokestis bankams atneš daugiau žalos nei naudos.
„Atlikę preliminarią analizę, jaučiame pareigą įspėti visuomenę, institucijas bei politikus, kad toks mokestis atneštų daugiau žalos nei naudos, o pati jo idėja nesuderinama su lygiateisiškumo principais ir ekonomine logika. (...) Nenorime politikuoti ar dalyvauti rinkiminiuose politiniuose žaidimuose. Lygiai taip pat nenorime gąsdinti visuomenės. (...) Šie skaičiavimai turėjo būti atlikti projekto rengėjų. (...) Negalime daryti tokių nepamatuotų sprendimų“, – teigė LBA vadovas Mantas Zalatoriaus.
V. Tamkvaitis taip pat teigė, kad bankų pelnas Lietuvoje vienam gyventojui bankų sektoriuje yra vienas mažiausių Europoje, o toks mokestis turės neigiamą įtaką finansų sektoriaus patrauklumui investuotojams bei investicijų grąžai.
„Mokesčio įvedimui reikalinga kaštų naudos analizė ir išsami diskusija. Tai yra sisteminis mokestis, kuris paveiks visus ir visą ekonomiką“, – pridūrė M. Zalatorius.
ELTA primena, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) teikiamu projektu siūloma nustatyti 0,4 proc. metinį tarifą bankų aktyvams.
