Anot LBA, mokesčio įvedimas skaudžiai atsilieptų ir visai šalies ekonomikai. Ilgalaikė žala gali būti 4 kartus didesnė nei trumpalaikė nauda: į biudžetą surinkus 100 mln. eurų, šalies ūkis netektų nuo 150 iki 450 mln. eurų.

Anot analizės vadovo Viliaus Tamkvaičio, toks mokestis taip pat lemtų bankų paslaugų pabrangimą iki 8 proc. – apie 0,64 euro per mėnesį.

Preliminariu LBA vertinimu, atliktu pritaikius ekonominių scenarijų modelius, naujas mokestis ypač atsilieptų būsto paskolų kainoms ir turėtų įtakos daugybės šeimų gyvenimui. Šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai kas antras gyvenamasis būstas yra įsigyjamas su banko paskola.

Analizė taip pat parodė, kad bankai jau nebegalėtų suteikti žmonėms būsto paskolų už 2,4 proc. palūkanų kaip dabar. Prognozuojama, kad būsto paskolų palūkanos gali kilti iki 2,8-4,6 proc. Šis pokytis būtų taikomas naujai išduodamoms paskoloms, tad planuojantiesiems įsigyti nuosavą būstą tektų rimtai persvarstyti savo galimybes prieš priimant atsakingą sprendimą.

LBA skaičiavimais, už vidutinę 60 tūkst. eurų paskolą būstui įsigyti, suteiktą 30 metų laikotarpiui, per metus gali tekti susimokėti nuo 154 eurų iki 434 eurų daugiau, o tokia paskola iš viso pabrangtų nuo 5 iki 13 tūkst. eurų.

Naujo mokesčio poveikį pajustų ir verslas – paskolų verslui palūkanos ūgtelėtų nuo 3 proc. iki 3,8 proc. Tyrimų duomenimis, paskolos verslo plėtrai į bankus kreipiasi apie 66 proc. šalies įmonių, ypatingai regionuose. Pablogėjus įmonių skolinimosi galimybėms, 17-35 mln. eurų susitrauktų ir bendrasis vidaus produktas (BVP).

„Realiausias diapozonas, kuriame galėtu kilti palūkanos – 0,4 proc. punktų iki 1,4 proc. punktų. Lenkijoje įvedus tokį mokestį jos augo 1,1 proc. punktų“, – sakė analizės vadovas Vilius Tamkvaitis.

LBA vadovas Mantas Zalatorius perspėjo, kad siūlomas mokestis bankams atneš daugiau žalos nei naudos.

„Atlikę preliminarią analizę, jaučiame pareigą įspėti visuomenę, institucijas bei politikus, kad toks mokestis atneštų daugiau žalos nei naudos, o pati jo idėja nesuderinama su lygiateisiškumo principais ir ekonomine logika. (...) Nenorime politikuoti ar dalyvauti rinkiminiuose politiniuose žaidimuose.

Lygiai taip pat nenorime gąsdinti visuomenės. (...) Šie skaičiavimai turėjo būti atlikti projekto rengėjų. (...) Negalime daryti tokių nepamatuotų sprendimų“, – teigė LBA vadovas Mantas Zalatoriaus.

V. Tamkvaitis taip pat teigė, kad bankų pelnas Lietuvoje vienam gyventojui bankų sektoriuje yra vienas mažiausių Europoje, o toks mokestis turės neigiamą įtaką finansų sektoriaus patrauklumui investuotojams bei investicijų grąžai.

„Mokesčio įvedimui reikalinga kaštų naudos analizė ir išsami diskusija. Tai yra sisteminis mokestis, kuris paveiks visus ir visą ekonomiką“, – pridūrė M. Zalatorius.

ELTA primena, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) teikiamu projektu siūloma nustatyti 0,4 proc. metinį tarifą bankų aktyvams.