Daugiau nei pusę metų duomenis rinko ir analizavo finansininkų ir auditorių komanda. Kaip pasakoja tyrimo kuratorė Jurgita Laurinėnaitė–Šimelevičienė, pirmiausia vadovaujantis Registrų centro duomenimis buvo sudarytas 500 pelningiausių Lietuvos įmonių sąrašas.

Papildomai buvo peržvelgiami ir kiti šaltiniai, tikrinant, ar tikrai pateko visos didžiosios įmonės. Vėliau nagrinėtos šių įmonių 2018 m. Registrų centrui pateiktos finansinės ataskaitos. Jei iki šių metų liepos 25 dienos jos buvo nepateiktos, tuomet vadovautasi 2017 m. finansinėmis ataskaitomis. Pabrėžiama, kad vadovautasi konsoliduotomis įmonių ataskaitomis.

Vertinant įmonės vertę atsižvelgta į tris pagrindinius faktorius: pelną, paskolas ir turimą investicinį turtą bei grynuosius pinigus.

Visą tekstą rasite čia.

Rinkti duomenis nebuvo lengva

Laidos pradžioje pasiteiravus, ar visi duomenys buvo lengvai pasiekiami, DELFI tyrimo bendraautorė Jurgita Laurinėnaitė-Šimelevičienė tikino, kad iššūkių – tikrai būta.

Jurgita Laurinėnaitė-Šimelevičienė

„Tikrai nelengva. Tas pats pelningiausių įmonių sąrašas nebuvo labai lengvai mums prieinamas. Su Gintaru Sarafinu teko pasistengti labai nemažai, įtikinėti ir „Registrų centrą“. Tikrai rengiant šį projektą nebuvo lengva ir ne visus duomenis pavykdavo gauti“, – komentavo J. Laurinėnaitė-Šimelevičienė.

Kiek anksčiau žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas sakė, kad jeigu daugiau duomenų būtų prieinami, vaizdas, ko gero, būtų dar kitoks.

„Mes šiuo atveju irgi vertinome tik verslą, bet tie turtingi žmonės turi dar ir be verslo viso kito turto – nekilnojamojo turto, žemių, pastatų, butų, pinigų, vertybių, brangenybių. Šiame tyrime į tai nėra atsižvelgta, nes negalime prieiti prie nekilnojamojo turto registro duomenų, žurnalistams Lietuvoje tai yra neleidžiama. Jeigu būtume į tai atsižvelgę, tie portfeliai turtingiausių žmonių būtų dar papilnėję“, – paminėjo G.Sarafinas.

Naujų veidų yra, tačiau nedaug

J. Laurinėnaitės-Šimelevičienės teigimu, sąraše galėtų būti daugiau naujų veidų, jeigu kai kurie duomenys būtų lengviau prieinami.

„Mes vertiname tas įmones, net ir ofšorines, kur rinkoje yra žinoma, kam jos priklauso. Tais atvejais, kai nebuvo žinoma ar buvo labai sudėtinga juos sužinoti, jie ir nepapuolė į mūsų reitingą. Galbūt jeigu tie duomenys būtų lengviau prieinami, būtų daugiau naujų veidų“, – DELFI sakė moteris.

DELFI verslo aktualijų žurnalistė Viktorija Chockevičiūtė laidoje papasakojo, kad susidūrė ir su verslininkais, kurie noriai dalijosi informacija, ir su tais, kurie labai vengė ir nenorėjo pateikti konkrečių detalių.

Viktorija Chockevičiūtė

„Matyt, yra du verslininkų tipai. Yra tam tikri žmonės, kurie net ir atsidūrę sąrašo viršuje sutinka toliau bendrauti, pavyzdžiui, „Norfos“ savininkas Dundulis. Jis visada sutinka bendrauti, kalbėtis, kaip pats sako, vertė yra tiek, kiek pirkėjas sutinka mokėti. Jis puikiai supranta ir tų sąrašų sudarymą, tačiau yra ir tie žmonės, kurie visiškai vengia viešumo. Vieni sako, kad būtent tie sąrašai kelia žmonių pavydą, nes neva žiniasklaida bando taip supriešinti verslininkus ir paprastus žmones. Kiti galbūt tiesiog nenori, kad jų asmeninės gyvenimo detalės būtų nagrinėjamos ir stengiasi atsiriboti nuo bet kokio žiniasklaidos dėmesio“, – DELFI laidoje svarstė žurnalistė.

„Aš norėčiau tik papildyti, kad tie Lietuvos verslininkai nėra paprasti žmonės, o jų turtai nėra vien jų asmeninis reikalas. Nuo jų sprendimų, judesių priklauso daugumos žmonių likimai, šeimos, gyvenimai“, – papildė G.Sarafinas.

Siekia priminti verslininkams palikti kažką po savęs

Pasiteiravus, koks yra visuomenės interesas, G.Sarafinas paminėjo, kad labai svarbu priminti verslininkams, kad jiems turėtų rupėti ne tik sukurti verslą, kuris kartais gali būti vertinamas net ir milijardais, bet taip pat ir patiems pagalvoti, ką jie galėtų palikti po savęs.

Gintaras Sarafinas

„Mes norime ne tik paskelbti skaičiukus apie verslininkus, turtingus žmones. Skaidrumas jau savaime yra geriau nei kažkoks įslaptinimas, bet kartu mes norime ir patiems verslininkams priminti, kad jie turi daug didesnę misiją nei tik sukurti verslą ar kaupti milijonus, milijardus. Norime priminti, kad jie yra kaip dovana valstybei. Jeigu mes pažiūrėtume į pirmąjį dešimtuką, matome daug turtingų žmonių, bet jie savaime yra labai skirtingi, jų reputacija skirtinga, jų grąžą šaliai ir visuomenei – taip pat skirtinga.

Galima panagrinėti istoriją ir prisiminti turtingiausias mūsų šeimas ir dinastijas, pavyzdžiui, Tiškevičiai, Sapiegos, Pacai, jie stengėsi po savęs palikti bažnyčias, mokyklas, rotušes, knygas. O paimkime mūsų tą dabartinį sąrašą ir pamėginkime įvertinti jų socialinę atsakomybę, jų palikimą, kaip po 100 metų jų palikimas bus vertinamas, norime, kad jie susimąstytų, ką paliks po savęs“, – DELFI laidoje svarstė G.Sarafinas.

Trūko platesnio vaizdo

J. Laurinėnaitė-Šimelevičienė laidoje pabrėžė, kad ją labai nudžiugino tendencija, kad sąraše galima pastebėti ir naujų vardų. Vienas iš jų – žiniasklaidos internetinio portalo kūrėjas Tomas Banišauskas.

„Man buvo įdomu, kad sąraše yra Boredpanda.com kūrėjas. Tai yra unikalus projektas, garsinantis Lietuvą. Tai yra tarptautinio lygio portalas, turintis skaitytojų visame pasaulyje, jis tapo netgi lygiaverčiu tarptautinės žiniasklaidos priemonėms. Tai, kad jis papuolė į mūsų sąrašus, mums buvo labai džiugu“, – paminėjo J. Laurinėnaitė-Šimelevičienė.

G.Sarafinas tuo tarpu pabrėžė, kad jam trūko kiek platesnio vaizdo, kurį susidaryti padėtų NT duomenys.

„O man, pamačius tas tendencijas, kažkaip norėtųsi pakedenti nekilnojamąjį turtą, kad pasimatytų įvairių galų ir pamatytume gerokai platesnį vaizdą“, – laidoje pridūrė G.Sarafinas.