Krizę sukelti gali kelios priežastys

Žinių radijo eteryje „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įvardijo kelias priežastis, kurios iššaukia krizę.

„Viena priežastis gali būti, kuri buvo pagrindinė priežastis 2008–2009 pasaulinės finansų krizės, tai per dideli įsiskolinimai, per greitai sukauptas skolų mastas nukreiptas į neproduktyvius aktyvus. Daugeliu atvejų tai buvo nekilnojamasis turtas, investicijos į būstą: tie gyventojai, kurie negalėjo sau to leisti vis tiek galėjo skolintis ir pirkti. Tai buvo JAV, Ispanija, Baltijos šalys, daug pasaulio valstybių.

Bet yra kitų priežasčių. Dažnai tai būna ekonominės politikos klaidos. Net jei nėra perteklinių skolos naštų, net jei nėra kapitalo nukreipimo į per didelės rizikos projektus, gali būti ekonominės klaidos. Didžiosios depresijos viena priežasčių buvo ekonominės politikos klaidos – nacionalistinės idėjos, protekcionistinė politika. Buvo bandoma padėti savo gamintojams, savo šalies įmonėms pastatant savo valstybę aukščiau kitų“, – kalbėjo ekonomistas ir pridūrė, kad tuomet išaugo nedarbas, sumažėjo pasaulinė prekyba, kilo visuotinis žmonių nusivylimas.

Jis pažymėjo, kad ir dabar JAV vykdo protekcionistinę politiką.

„Jei turiu per didelį užsienio prekybos deficitą, eksportuoju mažiau nei importuoju, tada apmokestinsiu importuojamą produkciją ir mano šalyje ta produkcija bus gaminama. Taip primityviai įsivaizduojama.

JAV yra prekybos kare su Kinija, JAV jau ketina apmokestinti nemažą dalį importo iš Europos Sąjungos (ES), ES ruošiasi atsakyti. Mes matome identišką scenarijų, kuris buvo prieš 80 metų. Tai įsisiūbuojantis protekcionizmas, kuris tempia visą pasaulį į recesiją. Pasaulinė prekyba jau traukiasi, pramoninės valstybės kaip Vokietija, Japonija, Pietų Korėja, ten pramonė jau traukiasi 2009 metų tempais“, – teigė N. Mačiulis.

Pateikė siūlymus priešingus tam, ką girdime iš valdžios

Ekonomistas pabrėžia, kad Lietuvoje tikrai nėra dramatiškos situacijos, tačiau į ekonomikos augimo lėtėjimą reaguoti reikia.

„Turime suprasti, kad Lietuva yra labai atvira ekonomika ir krizės praeityje kilo dėl išorinių priežasčių, šokų, ir ateityje kils dėl tų pačių priežasčių. Daugiau nei 90 proc. Lietuvos BVP sudaro prekių ir paslaugų eksportas. Ne tai, ką mes čia darome, o kas vyksta mūsų eksporto rinkose yra lemiamas veiksnys. O pagrindinė mūsų lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka yra Vokietija, apie 12 proc. visų prekių eksportuojama į Vokietiją. Vokietijos pramonė recesijoje, Vokietijos automobilių pramonė tokioje prastoje būklėje, kaip buvo 2009 metais“, – Žinių radijuje kalbėjo ekonomistas.

Jis patikino, kad Lietuva dabar daug geresnėje būsenoje nei būta prieš praėjusią krizę – valstybės finansai pertekliniai, gyventojų ir įmonių skolos mažiausios ES. Tad Lietuva yra pasiruošusi išoriniams šokams.

„Nėra gąsdinimo, yra tiesiog prognozuojama, kad ekonomikos augimas bus lėtesnis: nereikėtų įsibėgėti su pažadais, ypač planuojant ateinančių metų finansus. Žadant didesnes socialines išmokas, reikia suvokti, kad ir eksporto augimas bus gerokai kuklesnis, jei bus apskritai, ir biudžeto pajamos turbūt augs dvigubai lėčiau nei augo šiemet ir praėjusiais metais, ir gyventojų pajamų augimas bus lėtesnis, o darbo vietų nebus tiek daug sukurta. Tai yra sveikas ekonomikos augimo lėtėjimas“, – sakė ekonomistas.

Ekonomistas laidoje įvardijo, ką turėtų daryti Vyriausybė planuodama kitų metų biudžetą. Kaip pastebėjo laidos vedėjas Raigardas Musnickas, siūlymai – priešingi prezidento Gitano Nausėdos siūlymams. Pavyzdžiui, pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, NPD kitąmet turėtų didėti nuo 300 iki 400 eurų. G. Nausėda siūlo, kad NPD augimas kitąmet siektų apie 30 eurų.

„Akivaizdu, jei yra ekonomikos augimo lėtėjimas, yra išorinis šokas, dar nežinome, kokio stiprumo jis bus, bet jis bus, tame kontekste reikia ne susiveržti diržus, ne didinti mokesčius, ne galvoti kur apkarpyti išlaidas, bet vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką: padidinti išlaidas, sumažinti mokesčius, agresyviau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kad tie, kurie yra darbo rinkoje ir gauna mažesnį nei vidutinį atlyginimą, išliktų darbo rinkoje“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Jo teigimu, Lietuva galėtų skolintis, tačiau struktūrinėms reformoms, apie kurias šiuo metu mažai diskutuojama.

„Lietuva skolinasi iki 10 metų laikotarpiui už neigiamas palūkanas, reiškia ji pasiima pinigus, neturi mokėti palūkanų ir dar turės grąžinti mažiau nei pasiskolino.

Yra fiskalinės drausmės taisyklės, bet yra ir būdų, kaip nepažeidžiant tų taisyklių paskatinti ekonomikas. Europos Komisija leidžia įgyvendinant struktūrines reformas, pavyzdžiui optimizuojant sveikatos apsaugos institucijų ar švietimo institucijų tinklą, trumpuoju laikotarpiu neigiamas šokas, kažkur reikia perstumdyti viešojo sektoriaus darbuotojus, gali padidėti nedarbas, tuo laikotarpiu galima pasinaudoti nemokamais pinigais. Bet čia struktūrinės reformos. Kol kas ūsų valdžios vyrai ir moterys kalba tik apie tai, kaip reikia paimti iš tų, kurie turi ir moka didesnius mokesčius, duoti tiems, kurie neturi. O apie tai, kad reikia didinti viešojo sektoriaus efektyvumą, girdžiu labai mažai diskusijų.

Pats blogiausias metas kalbėti apie naujus mokesčius, kai yra lėtesnis ekonomikos augimas ir reikėtų jį paskatinti. Jei valdžios institucijos nori didesnių išlaidų, tai reikėtų ieškoti vidinių resursų, ką ir kalbėjome apie struktūrines reformas, jų daug. Šešėlinė ekonomika, kas penkta cigaretė kontrabandinė, PVM atotrūkis vienas didžiausių ES, 25 proc., virš milijardo eurų nesurenkama dėl mokesčių vengimo. Tai milžiniški pinigai. Dabar dėl 100 mln. eurų bando sugriauti visą mokesčių reformą. Tai žiūrėkime į šešėlinę ekonomiką, ten tų galimybių surinkti daug didesnius pinigus, nedidinat visiškai jokių mokesčių“, – komentavo N. Mačiulis.

DELFI primena, kad vis realesnę viziją įgauna valdančiųjų užmojis apmokestinti bankus. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai dar 2016–ųjų kovą Seime registravo įstatymų pataisas, kuriomis didesnius kaip 100 mln. eurų finansų įstaigų aktyvus ir didesnius kaip 50 mln. eurų draudimo įmonių aktyvus siūlo apmokestinti 0,0334 proc. mėnesiniu arba 0,4 proc. metiniu tarifu. Skaičiuojama, kad į biudžetą būtų surinkta apie 100 mln. eurų.

Taip pat priimant mokesčių reformą buvo numatyta didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) iki 400 eurų, tačiau dabar kaip faktas pateikiama tai, kad NPD turės būti didinamas lėčiau. Planuojama įvesti ir dar vieną gyventojo pajamų mokesčio tarifą dideles pajamas uždirbantiems – 32 proc.

„Eksperimentus darome lygioje vietoje, bandome įkišti pagalį į ratus, kai neigiama išorinė ekonominė aplinka. Galime pasiekti daugelį socialinių tikslų, padėti tiems gyventojams, kuriems reikia, bet tam nereikia lėtinti NPD didinimo, nereikia kelti mokesčių legaliai dirbantiems ir taip mokantiems nemažus mokesčius. Užtenka atsisukti į visus mokesčių vengimo atvejus, ir toliau agresyviau kovoti su tuo reiškiniu. Reikėtų pradėti įgyvendinti viešojo sektoriaus optimizavimo reformas“, – siūlė N. Mačiulis.