Trečiadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos aptarė biudžeto projektą su Vyriausybės atstovais, įskaitant ir finansų ministrą Vilių Šapoką.

Po posėdžio LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis DELFI teigė, kad diskutuota apie tai, kaip įgyvendinti visus įsipareigojimus. Pasak jo, jei lėšų stinga, kalbėta apie bankų ir prekybos centrų apmokestinimą. Jis kalbėjo, kad šie mokesčiai tiesiogiai nepalies socialiai neapgintų žmonių.

Ketvirtadienį R. Karbauskis žurnalistams Seime teigė abejojantis, kad įvedus bankų aktyvų mokestį, bankai pabrangins savo paslaugas.

„Kad būtų perkelta į paslaugas? Manyčiau, kad ne. Paslaugos Lietuvoje ir taip labai brangios lygint su užsienio šalimis, Europos Sąjungos narėmis“, – rašė BNS.

Tiesa R. Karbauskis neatmeta, kad bankai gali šį mokestį perkelti ant vartotojų pečių, bet, kaip pats teigia „tie vartotojai, kurie turi bankuose indėlius, yra tie žmonės, kurie gali indėlius turėti“.

Premjeras Saulius Skvernelis „Žinių radijuje“ taip pat pasisakė, kad Vyriausybė iš principo palaikytų mokestį bankams.

„Iš principo mes esame nusiteikę palaikyti, tačiau kalba eina apie detales, kokia iš tikrųjų būtų reali nauda ir koks tas mokestis galėtų būti“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė S. Skvernelis, rašo BNS.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai dar 2016–ųjų kovą Seime registravo įstatymų pataisas, kuriomis didesnius kaip 100 mln. eurų finansų įstaigų aktyvus ir didesnius kaip 50 mln. eurų draudimo įmonių aktyvus siūlo apmokestinti 0,0334 proc. mėnesiniu arba 0,4 proc. metiniu tarifu. Skaičiuojama, kad į biudžetą būtų surinkta apie 100 mln. eurų.

Zalatorius: bandoma įvesti mokestį, kurį mokės visi Lietuvos gyventojai

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius komentare atsiųstame DELFI teigia, kad politikai neturėtų kvailinti visuomenės, nes iš tikrųjų tą mokesti mokės ne bankai, bet visi Lietuvos žmonės. Be to, pasak jo, toks mokestis paskatintų bankus atsitraukti iš Lietuvos arba virsti užsienio filialais.

„Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vertinimu, įvesti tokį mokestį negalima be nuodugnios kaštų ir naudos analizės, nes jis neigiamai atsilieptų tiek gyventojų ir įmonių finansams, tiek visai Lietuvos ekonomikai ir šalies investiciniam patrauklumui.

Dėl naujo mokesčio pabrangtų bankų paslaugos gyventojams bei įmonėms. Pakilus skolinimo kainai, ekonomika pradėtų lėtėti“, – teigia M. Zalatorius.

Jo nuomone, nesimokoma iš kitų šalių klaidų, kuomet tokie mokesčiai buvo įvesti skubotai ir neapgalvotai.

Mantas Zalatorius

„Bankų aktyvų mokestis buvo įvestas Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje – beje, iš šių šalių tik pastaroji priklauso euro zonai. Atsiradus šiam mokesčiui, kaip rodo šių posovietinių valstybių patirtis, kilo vidutinė palūkanų norma, brango bankų paslaugos. Labiausiai nukentėjo besiskolinančios įmonės ir gyventojai.

Rumunijoje toks mokestis net buvo pavadintas „valstybės godumo mokesčiu“, mat juo, kaip ir Lietuvoje, siekiama surinkti daugiau lėšų į biudžetą. Vengrijoje vyriausybei įvedus šį mokestį, dėl neapibrėžtumo susitraukė kreditavimo apimtys ir net išaugo nedarbas, o vyriausybė po kurio laiko turėjo pripažinti, kad tokio mokesčio įvedimas neigiamai atsiliepė visai ekonomikai.

Panaši situacija susidarė ir Slovakijoje, kur sumažėjo skolinimo apimtys ir išaugo skolinimo kaina. Kaimyninėje Lenkijoje dėl šio mokesčio pakilo vidutinė palūkanų norma, kuri, atskaičius 3 mėn. WABOR, yra lygi 2,7 proc., kas yra net 0,4 proc. punkto daugiau nei šiandien Lietuvoje“, – komentavo M. Zalatorius.

Ekonomistas: tai mokestis ne bankams, o bankų klientams

Finansų ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis apie mokestį bankams pasisakė savo paskyroje „Facebook“. Pirmiausia jis pastebi, kad kitose šalyse, pavyzdžiui Jungtinėje Karalystėje ir Švedijoje, yra visai kitoks apmokestinimas – apmokestinami banko įsipareigojimai, atmetant nuosavybę ir apdraustus indėlius.

„Kas yra iš esmės skirtingas dalykas ir tokio mokesčio bazė absoliučiai kita. Panašų mokestį turi ir daugiau šalių kaip Austrija, Belgija, Prancūzija, Vokietija. Dauguma jų mokestį įstatė po krizės ir jis, daugeliu atveju (bet ne visais), keliauja į specialius finansinio stabilumo fondus. Kurie yra skirti tam, kad kitą kartą bankų nereikėtų gelbėti iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Bet tai yra absoliučiai skirtingas mokestis. Kuris normaliai veikia didelėje bankinėje sistemoje, nes joje pavieniams bankams mokestis jaučiasi nedaug, o surenkamos pajamos yra ne tokios ir menkos. Tačiau Lietuvoje pritaikius tokį mokestį, derėtų įsivertinti su jo surinkimu ir administravimu susijusias sąnaudas, o tada jau skaičiuoti, ar kas lieka“, – rašo ekonomistas.

Visai kitoks yra Lenkijos ir Vengrijos kelias. Kaip nurodo T. Marčiulaitis, Lenkijoje šitas mokestis taikomas bankų turtui viršijančiam 4 mlrd. zlotų.

„Mūsų lenkų rinkimų akcija partija tiesiog kopijuoja įstatymą iš Lenkijos, pamiršdama paminėti mokestines grindis. O valdantieji tą kopijavimą ima ir rodo žmonėms kaip ateinantį socialinį teisingumą, gėrį ir šviesą. Nors realiai visos valstybės tokį mokestį priėmė tik po išsamių konsultacijų su vietiniu ir Europos centriniu banku bei kitomis institucijomis“, – teigia finansų ekonomistas.

Anot jo, nors tokių mokesčių įtakos tyrimų ir nėra daug, tam tikri požymiai matyti. Pavyzdžiui, vienose šalyse bankai visą mokestį tiesiog perkelia ant vartotojų, o kitose pradeda aktyviau skolinti.

„Lenkijos atveju, bandant izoliuotai vertinti būtent mokesčių įtaką, stebimas, nors statistiškai kol kas nereikšmingas (bet duomenų tik du metai), bankų pelningumų, paskolų ir bankų turtų vertės mažėjimas. Ko ir būtų galima tikėtis. Kadangi bankas priverstas mokėti daugiau mokesčių už kiekvieną naujai išduodamą paskolą, tai paskolų išdavimas mažėja, banko turtas dėl to traukiasi, mažėja ir pelningumas (tiek dėl mokesčio, tiek dėl lėtėjančios veiklos). Lietuvos atveju greičiausiai būtų galima tikėtis to paties“, – svarsto ekonomistas.

Pasak jo, bankas tikrai tokio mokesčio nemokės pats.

Tautvydas Marčiulaitis

„Visas jis (mokestis – DELFI) ar bent tam tikras geras gabalas bus perkeltas ant vartotojų. Bet čia yra mažiau svarbi dalis, nes padidinus visokius sąskaitų, kortelių ir kitus smulkius mokesčius, tą 0,4 proc. per metus galima atmušt. O ir vartotojams jis itin daug greičiausiai nesijaustų.

Bet tada čia tampa ne mokestis bankams, o mokestis bankų klientams. Tai yra iš esmės visiems Lietuvos gyventojams. Ir pensininkams, ir tiems, kurie gauna pašalpas, ir IT „milenialsiams“. Tik šitoj vietoj labai svarbu suprasti, kad kas jau iš bankų klientų nemokės šito mokesčio, tai „Maxima“, „Girteka“ ir jų savininkai. Arba bendrai visi, kurie banke turi labai daug pinigų. Nes bankui tokie klientai yra itin svarbūs.

Tai iš esmės mokestį sau, per banką, susimokės tie patys pensininkai, vidutines ir mažesnes pajamas gaunantys samdomi darbuotojai“, – pastebi ekonomistas.

Maža to, ekonomistas prideda, kad taip bankas bus stumiamas mažinti perteklinius rezervus. O generuojančios paskolos bus arba rizikingesnės, arba brangesnės norintiems skolintis, tačiau labiausiai tikėtina, kad ištiks abu veiksniai.

„Bankai sieks didinti rizikingų paskolų dalį krepšeliuose tam, kad būtų sugrąžintas viso paskolų krepšelio pelningumas. Kas reiškia, jog augs rizika. Tuo pačiu metu, įmonėms ir gyventojams taps sunkiau, brangiau gauti paskolas. Dėl ko lėtės ekonomikos augimas.

Tai va, labai puiki iniciatyva ir mokestis. Stabdo kreditavimo procesą ir apsunkina pinigų perdavimą į ekonomiką tuomet, kai Europos Komisija, Parlamentas ir centrinis bankas per visus galus stengiasi tą perdavimą didinti. Didina bankinio sektoriaus rizikas. Brangina ir taip palyginus brangias bankų paslaugas vietiniams klientams. Priverčia pensininkus mokėti milijardą sau (tik per banką) ir tuo džiaugtis. Neigiamai veikia ekonomikos augimą, mažina pinigų prieinamumą“, – paaiškino ekonomistas.

Mokestis prekybos tinklams nugultų į kainas

R. Karbauskio pasiteiravus, koks mokestis gali laukti prekybos tinklų, atsakyta, kad galvojama apie lenkišką analogiją.

Lenkijoje tiems subjektams, kurių mėnesinė apyvarta sudaro nuo 17 mln. zlotų (apie 3,9 mln. eurų) iki 170 mln. zlotų (apie 39 mln. eurų), taikomas 0,8 proc. tarifas, o viršijančiai 170 mln. zlotų – 1,4 proc. tarifas. Toms įmonėms, kurių apyvarta nesiekia 17 mln. zlotų per mėnesį, papildomo mokesčio mokėti nereikia.

„Lenkija turėjo ir teismines bylas, kurias laimėjo Europos Sąjungoje. Mums nereikia išradinėti dviračio. Tai Lenkijoje ir įvesta, ir praeiti teisminiai procesai, kad įrodė. jog tai galima daryti“, – taip DELFI kalbėjo R. Karbauskis.

„Pasiimti tą patį lenkišką modelį, kitų šalių panašų modelį ir jį prisitaikyti sau. Mes detalių šiuo metu nenagrinėjome, kaip tai turėtų atrodyti, bet aišku, reikėtų susėsti kartu prie bendro stalo, pasiimti Lenkijos pavyzdį ir pažiūrėti, kas mums Lietuvoje tinka, o kas ne“, – taip pat DELFI komentavo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vykdomoji direktorė Rūta Vainienė DELFI teigė, kad Lenkijoje vis dar yra svarstymų dėl šio mokesčio. Taip pat, ji tikina, kad didesni mokesčiai gali padidinti produktų kainas.

„Mokestis nuo apyvartos jau taikomas, tai pridėtinės vertės mokestis. Jis šiek tiek buvo identifikuotas ne visai nuo apyvartos, nuo pridėtinės vertės. Mokestis, kuris konstruojamas, tai būtų analogiškas, panašus. Kaip ir PVM mokestis, taip ir tas mokestis nuo apyvartos, tikėtina, labiausiai tikėtina, kad tiesiogiai atgultų į produktų kainą ir tai visiškai nesuderinama su Vyriausybės kainų mažinimo planu“, – teigia ji.

Anot jos, šis mokestis paliestų tik penkis prekybos tinklus, o tai reiškia, kad iškreiptų ir konkurenciją, nes prekybininkų yra daugiau.

Rūta Vainienė

Jos nuomone, net 0,3–0,4 proc. mokestis nuo apyvartos būtų didžiulis.

„Apskritai manau, kad toks mokestis neteisėtas – jis diskriminacinis, nes būtų taikomas penkioms įmonėms. Suraskite kitą mokestį, kuris būtų taikomas penkioms įmonėms. Čia prasilenkia su logika visos mokestinės sistemos, nes mokestis turi būti kuo platesnė bazė, ne diskriminacinis, o čia jis prasilenkia visiškai su bet kokia apmokestinimo logika“, – įsitikinusi R. Vainienė.

Anot jos, tai būtų dar vienas argumentas šalia kitų, kuris galėtų turėti įtakos naujų tinklų sprendimui nežengti į Lietuvą.