Liepos mėnesio duomenimis, nedarbas Lietuvoje pasiekė 6,4 proc. ir 0,1 proc. pralenkė Europos Sąjungos vidurkį. Laidoje DELFI 11 Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyr. ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė ir Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. dr. Boguslavas Gruževskis pabrėžė, kad šiuo metu situacija dar nėra tokia bloga.
„Iš principo nedarbo lygis vis dar gana žemas. Ir labai dėl to panikuoti nederėtų, bet tendencija tikrai nėra palanki, nes ekonomika kyla daug sparčiau, nei prognozavo tiek oficialūs, tiek komerciniai prognozuotojai, ir tokiomis aplinkybėmis nedarbo didėjimas turėtų kelti nerimą, juo labiau, „Sodros“ duomenimis, šių metų pirmą pusmetį nedarbo išmokoms išleista 13 proc. daugiau nei praeitų metų pirmą pusmetį. Jei ekonomikos pakilimo laikotarpiu turime tokių problemų ir tokių tendencijų, tai turime galvoti, kas bus, kai ekonomikos vasara baigsis ir situacija suprastės“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Jai antrino ir B. Gruževskis, jis išskyrė, kad problema yra nebent tam tikrose srityse.
„Nėra pagrindo neigiamai vertinti pokyčius darbo rinkoje. Iš vienos pusės, nedarbo padidėjimas – nedidelis, iš kitos pusės – darbo rinka nepastovi, nuolatos svyruoja.
Detaliai pažiūrėjau, kaip keitėsi padėtis, ypač pastaraisiais liepos–rugpjūčio mėnesiais, matome teigiamas tendencijas. Jeigu paimsime ieškančių darbo žmonių registracijos statistiką, beveik visose Lietuvos teritorijose mažiau bedarbių, mažiau ieškančių darbo užsiregistravo Užimtumo tarnybose. Vidutiniškai per visą Lietuvą, kalbant apie rugpjūtį, maždaug 5 tūkstančiais mažesnis skaičius žmonių, kurie registravosi ieškodami darbo. Tai vienas rodiklis, kuris turi poveikį nedarbo lygiui.
Kitas srautas, kurie išeina iš Užimtumo tarnybos, įsidarbina. Vertinant visas Lietuvos teritorijas, net mažiau patrauklias kaip Marijampolės ar Tauragės, ar Telšių apskritis, visur padidėjęs įsidarbinimas. Tada klausimas – iš kur augantis nedarbas? Iš to, kad, nors užsiregistravo mažiau bedarbių, nors buvo užimtumo augimo tendencija visose apskrityse, tačiau skirtumas, palyginti su prieš tai buvusiu laikotarpiu – birželio, gegužę tikrai didesnis, ir lygindami pokyčius matome nedidelį nedarbo augimą.
Yra pagrindo teigti, kad jau jautresnės erdvės parodo, jog taip palankiai nebus. Yra tam tikros erdvės – statybų sektorius, pramonės atskiros sritys“, – nurodė profesorius.
Viena priežasčių – migrantų srautas
Kalbant apie priežastis, kodėl nedarbas didėjo, B. Gruževskis paminėjo, kad sumažėjo įtraukimas į aktyvias darbo rinkos politikos priemones. Taip pat paminėjo ir vyresnių žmonių įdarbinimą.
„Mažiau finansuojama šita dalis (aktyvios darbo rinkos politikos priemonės – DELFI), ir norėčiau atkreipti dėmesį, jei ruošiamas tas gerovės planas, prezidentui paskatinus ir premjerui pritarus, norėtųsi, kad jame nepritrūktų ir aktyvių veiksmų. Pinigai pensininkams ar neįgaliesiems – svarbu, bet reikia žiūrėti, kaip skatinti tuos žmones, kurie galėtų grįžti į darbo rinką.
Tam tikra tendencija ateityje bus, didės vyresnio amžiaus žmonių įtraukimas į darbo rinką. Tikrai Lietuvoje nepakankama tolerancija ir suvokimas vyresnio amžiaus žmogaus vertės. Matome tendenciją, kad vyresnio amžiaus žmonių (55 plius) dalis auga, nes bendrai dalis auga tokių žmonių visuomenėje. Tai irgi žinia darbdaviams, kad jie žiūrėtų, galvotų“, – sakė profesorius.
Ekonomistė nurodė, kad problemų atsiranda ir dėl žmogaus kvalifikacijos. Pavyzdžiui, žmogus praranda darbą, bet jo kvalifikacija jau neatitinka kitų darbdavių lūkesčių.
„Išeina struktūrinis nedarbo segmentas: iš tikrųjų darbuotojas nesugeba persikvalifikuoti, nėra tinkama perkvalifikavimo sistema, tam tikri instrumentai švietimo sistemos yra nepakankami, ir natūralu, kad jis savęs realizuoti darbo rinkoje nebesugeba. Tai problemos, į kurias šiandien reikėtų labiausiai reaguoti“, – minėjo ji.
Tačiau ir kita priežastis, kuri įvardijama, kaip turėjusi įtakos nedarbo lygiui, – imigrantų atvykimas iš trečiųjų šalių. Anot B. Gruževskio, kol kas yra reaguojama į darbo rinkos poreikius.
„Užimtumo tarnyba fiksuoja, kad iš visų 4,5 tūkst. leidimų, kurie išduoti per pirmą pusmetį, 63 proc. žmonių – iš Ukrainos, apie 19 proc. – iš Baltarusijos, 3 proc. – iš Rusijos, dar šiek tiek – iš Kaukazo ir panašiai. Tos profesijos, kurios dominuoja, jos visiškai dera su tuo, ko trūksta Lietuvoje.
Santykis tarp laisvų darbo vietų ir ieškančių asmenų pagal tą profesiją. Virėjoms pirmo pusmečio pabaigoje turėjome apie 3800 laisvų darbo vietų ir norinčių registruotų virėjų tik 1300. Ir virėjai dominuoja leidimuose, ką minėjau iš tų 4,5 tūkst. imigrantų. Kita grupė – mūrininkai, mūrininkų poreikis didesnis nei galinčių teikti tą paslaugą“, – sako profesorius.
Vis dėlto jis pastebi, kad imigrantai kai kuriuose sektoriuose daro ir neigiamą poveikį. Pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojams. Atvykstantieji sutinka dirbti tokiomis sąlygomis, kokios pasiūlomos, tad lietuviams lieka mažiau galimybių išsiderėti geresnes sąlygas ar atlyginimus.
„Vairuotojų bedarbių daugiau. Iš kitos pusės, turime laisvų darbo vietų transporto sektoriuje“, – paminėjo B. Gruževskis ir tikino, kad ateityje būtina kurti daugiau gerai mokamų darbo vietų.
„Negerai, kad lietuviai konkuruoja su pigia darbo jėga. Ateityje norėtųsi, kad tokių vietų būtų kuo mažiau, kad vietos būtų patrauklios ir nebūtų problemos žemos kvalifikacijos žmonėms konkuruoti su užsieniečiais“, – sakė profesorius.
Jis priminė, kad daromės vis mažiau patrauklūs tiems patiems ukrainiečiams, nes sienas atvėrė Vokietija, siūlymų turi ir Lenkija. Tad, anot jo, reikėtų, kad ukrainiečiai geriau jaustųsi, bet ir lietuviai turėtų būti tinkamai priimami darbo rinkoje.
Statistikos departamento duomenimis, didžiausias nedarbas liepą buvo tarp 15–24 m. vyrų (13,9 proc.) Ekonomistė I. Genytė-Pikčienė paantrino profesoriui ir teigė, kad imigrantų srautai atvyksta į transporto ar statybų sektorių, kur daugiau dominuoja vyrų darbuotojų.
„Transporto sritis, statybų sektorius... Natūralu, kad tuose segmentuose daugiausia darbinasi vyrai, ir ta konkurencija, matyt, yra didesnė. (…) Iš tikrųjų Lietuvoje ko trūksta, tai darbo rinkos efektyvumo, ir būtent tas suvokimas, kad darbuotojas turi gauti darbą, jeigu jį išstumia, tai nebeturi, nėra tinkamas, nes ir perkvalifikavimo sistema turi būti efektyvesnė, ir atitinkamai labiau atitikti darbo rinkos paklausą, ir pats žmogus turi investuoti į save, mokytis visą gyvenimą, o tai nėra populiaru Lietuvoje.
Su pigios darbo jėgos etikete Lietuva ilgainiui konkuruoti nebegalės, darbo kaštai auga po 10 proc. per metus. Natūraliai tokios veiklos, kurios remiasi pigia darbo jėga, turės mažėti. Mes, kaip turintys mažą atvirą ekonomika, privalėsime vis labiau konkuruoti savo kitais konkurenciniais pranašumais ir kitais privalumais, tad natūralu, kad toks struktūrinis lūžis turės įvykti: švietimo sistemos, perkvalifikavimo sistemos lankstumas bus kertinė ašis“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistės teigimu, atvykę imigrantai sukuria pridėtinę vertę Lietuvoje, padeda dirbti ir išlikti konkurencingoms mūsų įmonėms. Taip pat laidoje teigta, kad lietuviai turi tam tikrą konkurencinį pranašumą.
„Turint omenyje, kad Lietuva nuo praeitos krizės prarado daugiau nei dešimtadalį populiacijos, iš tikrųjų ta emigracija buvo didžiausias mūsų ekonomikos skausmas pastaruosius metus, ir staiga, kai mes jau sugebėjome tą neigiamą tendenciją apversti aukštyn kojomis ir tapti darbo jėgos magnetu, pritraukti daugiau žmonių, nei išvyksta, staiga tai pasidaro mums kenksminga, kalbant apie ekonomiką. Nesutikčiau. Tokia nukraujavusi darbo rinka labai imli atvykstančiai darbo jėgai ir mums lietuviams, kurie turi tiek kultūrinių žinių, tiek papročių, tiek gerai kalba lietuviškai, tad konkuruoti su atvykstančiais, kurie neturi tų konkurencinių pranašumų, lengva“, – teigė ekonomistė.
„Sodra“ išmoka daugiau bedarbiams
„Sodra“ skelbė, kad nedarbo socialinio draudimo išmokų suma, palyginti su praėjusių metų pirmu pusmečiu, išaugo beveik 13 proc.: siekė beveik 100 mln. eurų ir buvo 11,6 mln. eurų didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Buvo skelbiama, kad tam įtakos turėjo nuo pernai liepos pailgėjusi nedarbo socialinio draudimo išmokų trukmė – bedarbiai išmokas gali gauti nebe šešis, o devynis mėnesius ir kartu daugiau laiko skirti jiems tinkamo darbo paieškoms.
Nedarbo išmokas pirmąjį pusmetį gavo 60 tūkst. šalies gyventojų – beveik 4 000 (7,4 proc.) daugiau nei pernai. Vidutinė išmoka už visą mėnesį siekė 316 eurų. Šiemet bedarbiai išmokas gavo vidutiniškai 4,8 mėn. – maždaug puse mėnesio ilgiau nei prieš metus.
Anot B. Gruževskio, gerai, kad išmokų trukmė padidėjusi, nes darbuotojas gali ramiai ieškoti tinkamos sau darbo vietos.
„Apsaugos darbuotoju gali dirbti ir žemesnės kompetencijos asmuo, bet staliaus darbo niekas nedirbs, ta niša bus neužimta, jis užims žemesnės kompetencijos vietą“, – kaip pavyzdį nurodė profesorius, kas būtų, jei stalius negalėtų skirti laiko darbo paieškoms ir iš karto imtųsi pirmo pasitaikiusio darbo – apsauginio.
„Tam, kad surastų tinkamą ir padidintų rinkos atitikimą, reikia laiko ir išteklių, kitaip nesuras.
Neigiama yra tai, kad žmonės ilgai negali surasti. Ir čia jau būtų tai, ką iš pradžių pasakėme: gali būti tam tikrų ženklų, kad tikrai tą pagreitį Lietuvos ekonomika jau praranda.
Čia nieko baisaus, aišku, gal kaip tik galima sakyti, labai gerai, jei laiku suvoksime ir būsime labiau atsakingi kalbėdami apie investicijas, įsidarbinimą, apie darbuotojų išsaugojimą. Tikrai šitie požymiai rodo, kad tam tikra įtampa yra. Iš kitos pusės, nors ilgėja socialinės nedarbo išmokos trukmė, per pirmą šių metų pusmetį apie pusantro karto daugiau ilgalaikių bedarbių buvo įdarbinta“, – sakė jis.
Profesoriaus teigimu, gali padidėti žmonių skaičius, kurie ilgiau gaus pašalpas, nes artėja žiemos metas, o darbo rinkai įtakos turi sezoninė aplinka.
„Tai gruodį, sausį socialinės nedarbo išmokos gavėjų skaičius gali padidėti, tam turime ruoštis, turi būti numatomi finansiniai srautai“, – teigė B. Gruževskis.
Svarstyta, ar lėtėjant ekonomikos augimui neištiks situacija, kai „Sodros“ įsipareigojimai mokėti nedarbo išmokas didės, tačiau įplaukos sumažės. Kaip teigia I. Genytė-Pikčienė, situacija priklausys nuo to, kaip smarkiai lėtės ekonomikos augimas.
„Jeigu lėtės gana reikšmingai, tai mes tokią situaciją matėme, kai buvo didžioji krizė. Tada „Sodros“ problemos atsigręžia prieš įsipareigojimus ir buvo nuvilti įvairių žmonių lūkesčiai: jie įsivaizdavo, kad ir toliau „Sodra“ vykdys įsipareigojimus, o „Sodra“ jų vykdyti negalėjo. Tai vienas momentas, ir tai turėtų būti numatyta.
Ekonomikos sunkmečiu darbą bus sunkiau susirasti ir, ilgiau užsibuvus be darbo, natūralu, kad yra sunkiau įsilieti į darbo rinką, sunkiau vėl pritapti prie naujų situacijų. Kitas dalykas, Lietuvoje tas nedarbo spąstų laiptas yra pakankamai didelis, nes. palyginti su kitomis valstybėmis, pagal nedarbo spąstų rodiklį, esame ketvirti ES pagal dydį, tai reiškia, kad mūsų bedarbiui įsidarbinus peršokti užgriuvusių mokesčių ir atimtų pašalpų naštą yra labai sudėtinga“, – teigė ekonomistė.
Ji pabrėžė, kad itin svarbu stebėti iniciatyvas dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD). Ar jis bus didinamas tiek, kiek numatyta.
„Norint paskatinti žemesnes pajamas gaunančiuosius dirbti ir patiems užsidirbti savo atlyginimus, NPD didinimas yra būtinas“, – tikino ji.
B. Gruževskis teigė, kad NPD svarbus, tačiau logiška, kad jo augimas nebūtų toks spartus. Anot jo, pirmiausia svarbu apskritai užtikrinti, kad darbo užmokestis augtų, būtų kuriamos aukštos pridėtinės vertės darbo vietos.
