Trečiadienį Lietuvos banke apžvelgtos šalies ekonomikos tendencijos ir pristatytos naujausios centrinio banko prognozės.

Numatoma, kad šalies ekonomika šiemet augs 3,7 proc., o kitąmet plėtra sulėtės iki 2,5 proc.

Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus pastebėjo, kad pastaruoju metu padaugėjo žodžio „recesija“ paieška per „Google“, aukso kaina pakilo į 6 metų aukštumas, o euro zonos vyriausybių obligacijų pajamingumas smigo žemyn.

„Nuotaikų blogėjimas yra platus, visaapimantis“, – sakė jis.

Numatoma, kad šiemet 8,5 proc. sieksiantis atlyginimų augimas Lietuvoje kitąmet sulėtės iki 6,7 proc.

„Muitų ir prekybos apribojimų antausiais besitalžančios galingiausios pasaulio ekonomikos stingdo tarptautinės prekybos srautus, o tai anksčiau ar vėliau atsilieps atvirai ir nuo tarptautinės aplinkos priklausomai mūsų šalies ekonomikai“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

Teigiama, kad nesibaigianti „Brexit“ drama dar labiau jaukia neaiškias tarptautinės aplinkos perspektyvas. Pasaulio ekonomika visus šiuos metus siunčia lėtėjančio augimo ženklus, tačiau suintensyvėję Europos Sąjungos paramos srautai padėjo šalies ekonomikai palaikyti sparčią plėtrą.

Šalies ūkis šiemet augo sparčiau, nei prognozuota, ir sparčiau nei pernai. Vis dėlto toks išskirtinis ekonomikos atsparumas nebus amžinas. Viena po kitos yra karpomos pagrindinių Lietuvos užsienio prekybos partnerių ūkio plėtros prognozės, tad ir Lietuvos BVP ateityje augs lėčiau.

„Nors tarptautinėje aplinkoje nestinga trikdžių, ūkio aktyvumas Lietuvoje nuosekliai auga veikiamas vidaus rinkos svertų – investicijų ir gyventojams palankios darbo rinkos. Dar prieš keletą metų išaugusios investicijos leido gerokai išplėsti gamybos pajėgumus, todėl iki šiol nemenkai auga pramonė ir eksportas. 2019 m. išskirtiniai tuo, kad gerokai suintensyvėjo lėšų iš ES paramos fondų panaudojimas. Šiemet šių lėšų, skirtų investicijoms, į Lietuvą atkeliavo 68 proc. daugiau nei pernai“, – rašoma pranešime.

Teigiama, kad sąlygos darbo rinkoje vis dar palankios gyventojams – darbuotojų trūksta, o tai lemia gana spartų darbo užmokesčio augimą. Vis dėlto darbo jėgos trūkumo nulemta įtampa darbo rinkoje nustojo didėti dėl palankesnių migracijos srautų ir santūriau vertinamo darbuotojų poreikio ateityje, išaugus užsienio aplinkos neapibrėžtumui. Todėl ir darbo užmokestis artimiausiais metais turėtų kilti lėčiau.

„Nors iš pažiūros tęsiasi darbuotojų „aukso amžius“ ir atlyginimai kyla gerokai sparčiau nei kainos, privalome išlikti budrūs, atsakingai prisiimti naujus finansinius įsipareigojimus ir prireikus kaupti finansinį rezervą. Tam dabar palankus metas“, – pranešime cituojamas G. Šimkus.

Šiuo metu infliacija yra maždaug tokia, kokia buvo pernai, t. y. šiek tiek viršija 2 proc. Tokia ji turėtų būti ir ateityje: prognozuojama, kad 2020 metais kainos didės 2,2 proc.

Bene daugiausia brangs paslaugos. Jų kainos didėja maždaug 5 proc. per metus. Tam tikro paslaugų brangimo atokvėpio galima tikėtis tik tuo metu, kai jau aiškiai pradės lėčiau kilti ir darbo užmokestis.

Savo ruožtu Finansų ministerija prognozuoja 3,7 proc. Lietuvos ekonomikos augimą šiemet. BVP pokytis 2020 metais turėtų sudaryti 2,4 proc., o 2021–2022 metais – 2,3 proc. Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis šalyje 2019 metais turėtų siekti 8,3 proc., 2020 metais – 7,4 proc. Vidutinė metinė infliacija, pasak ministerijos, šalyje 2019 metais sieks 2,4 proc., 2020 metais – 2,3 proc.

Lietuvos banko vertinimu, „Brexit“ be susitarimo sulėtintų Lietuvos BVP augimą. Pirmaisiais metais poveikis siektų -0,46 proc. punkto, antraisiais – -0,20 proc. punkto, trečiaisiais – -0,14 proc. punkto. Bendrai per 3 metus susidarytų -0,80 proc. punkto skirtumas, lyginant su pagrindiniu scenarijumi, t.y. „Brexit“ su susitarimu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (65)