„Pateikėme pasiūlymų mažinti „gyvulių ūkio“ apraiškas Lietuvoje, suvienodinti kai kuriuos tarifus, tikimės ta prasme judėti toliau tiek remdamiesi Vyriausybės formuojamu biudžetu, tiek ir su savo kai kuriomis iniciatyvomis eidami tiesiogiai į Seimą“, – rugsėjį po susitikimo su premjeru sakė G. Nausėda.
S. Skvernelis pritarė, kad vadinamąjį „gyvulių ūkį“ reikia mažinti.
„Tikrai priėmėme sprendimus, kad mokesčiai būtų suvienodinti, nepriklausytų nuo veiklos rūšies, bet nuo pajamų. Yra pirmi žingsniai. Iniciatyva, kurią išreiškė prezidentas, manau, tikrai reikalauja politinės diskusijos, bet iš principo ta linkme kryptis yra labai aiški“, – sakė jis.
Britų rašytojo George`o Orwello knygos „Gyvulių ūkis“ pavadinimą Lietuvos mokesčių sistemos problemoms iliustruoti pasitelkė ekonomistas Raimondas Kuodis.
Laidoje „DELFI Dėmesio centre“ jis sakė, kad „gyvulių ūkis“, tai – gausybė išimčių, kurios nėra pateisintos konstituciniais horizontalaus teisingumo principais.
„Bet pirmiausia reikia kovoti su horizontalaus teisingumo nebuvimu. Aš turiu visą katalogą pasiteisinimų, kodėl būtent jie nusipelno tų mokesčių lengvatų. Visi lobistai šoka aiškinti, kodėl jie nusipelno būti lygesni už lygius“, – sakė jis.
R. Kuodis dar pridūrė, kad mokesčių lengvatos gali būti reikalingos siekiant vertikalaus teisingumo, kuris suponuoja, jog visuomenė turi padėti tiems, kuriems gyvenime menkiau pasisekė.
2013 metais buvo 215 lengvatų
Visas mokesčių lengvatas suskaičiavusi Valstybės kontrolė. 2013 metais paskelbtoje audito ataskaitoje yra sąrašas su 215 lengvatų.
Kai kurios jų – visiškai suprantamos ir siekia vertikalaus teisingumo, kitos – kelia rimtų abejonių.
Tais pačiais metais Valstybės kontrolė paskelbė ataskaitą ir apie žemės ūkio srities mokesčių lengvatas, jų suskaičiavo net 25.
Vieną jų panaikinti pasiryžo G. Nausėda. Tačiau jam priešinasi žemės ūkio ministras Andrius Palionis, penktadienį pasakęs, kad lengvata ūkininkų naudojamiems dyzeliniams degalams liks.
DELFI žiniomis, esminių pokyčių mokesčių lengvatų srityje nuo 2013 metų neįvyko. Žemės ūkio srities niekas apskritai nelietė, keitėsi lengvatos asmens dokumentų išdavimo srityje ir panašiai.
Mokesčių įstatymuose nustatytų mokesčių lengvatų sąrašas:
Valstybės kontrolės duomenimis, Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme galima rasti 9 lengvatas. Pavyzdžiui, lengvatinis 9 proc. tarifas taikomas šilumos energijai, knygoms, o 5 proc. – vaistams, laikraščiams ir t.t.
Akcizų įstatyme – 17 lengvatų, tarp kurių yra ir lengvatinis tarifas žemės ūkio veikloje skirtam naudoti gazoliui.
Daugiausia lengvatų, net 49, yra Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Čia reglamentuota individuali veikla ir darbas su verslo liudijimais, o taip pat – ir neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymas.
Įstatyme nurodyta, kad neapmokestinamomis pajamomis laikomos kai kurios išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis ar gautos iš pensijų fondo, dalis pajamų iš žemės ūkio veiklos, pajamos iš miško gėrybių iki 3 tūkst. eurų, paveldėjimo būdu gautos pajamos iki 2,5 tūkst. eurų, kai kurios stipendijos, premijos, sporto varžybų prizai, loterijų laimėjimai ir t. t.
Neapmokestinami prizai ar dovanos iš darbdavio, jei jų vertė neviršija 200 eurų. Nuo GPM atleistos religinės bendruomenės.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme (26 lengvatos) galima sužinoti, kad gyventojams jo mokėti nereikia už turtą kapinių teritorijoje, kūrybines dirbtuves. Taip pat – sodus ar garažus, jei jų vertė neviršija 220 tūkst. eurų.
Įmonės nuo NT mokesčio atleidžiamos, jei yra laisvojoje ekonominėje zonoje, jei pusę pajamų gauna iš žemės ūkio veiklos ir t. t. Beje, NT mokestį sumažinti arba visai nuo jo atleisti gali savivaldybių tarybos.
Tarybos gali keisti ir kitą – žemės mokestį (5 lengvatos), diferencijuoti jį pagal žemės naudojimo paskirtį, dydį ir pan.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme (10 lengvatų) rašoma, kad nuo jo atleidžiami asmenys, teršiantys iš transporto priemonių, naudojamų žemės ūkio veiklai, jei pajamos iš šios veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų pajamų.
Be to, taršos mokesčio mokėti nereikia asmenines transporto priemones naudojantiems gyventojams, kurie verčiasi individualia veikla.
Konsulinio mokesčio įstatyme galima rasti 26 lengvatas, dauguma kurių nurodo, kad mokestis neimamas už tokius dalykus kaip leidimas parvežti mirusiojo palaikus į Lietuvą, vizos vaikams iki 6 metų, gimimo ar mirties įregistravimas ir pan.
Civilinio proceso kodekse yra 16 lengvatų, susijusių su žyminiu mokesčiu. Nurodoma, kad nuo jo atleidžiami darbuotojai ir vartotojai, kai byla susijusi su jų darbo santykiais ar dėl nesąžiningų sąlygų taikymo.
Žyminio mokesčio mokėti nereikia bylose dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu. Jo mokėti nereikia prokurorams, siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus.
Mokestis neimamas skyrybose, kai santuoka nutraukiama bendru sutikimu.
Lengvatų yra Paveldimo turto mokesčio įstatyme (5). Mokesčio mokėti nereikia mirus sutuoktiniui; kai turto vertė neviršija 3 tūkst. eurų.
Rinkliavų įstatyme galima rasti dar 26 lengvatas. Pavyzdžiui, nuo valstybės rinkliavos atleidžiami asmenys už vardo, pavardės, tėvo vardo pakeitimą.
Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatyme yra viena lengvata, skirta gyventojams, patentuojantiems išradimus bei registruojantiems dizainą. Jie moka 50 proc. mažiau.
Pelno mokesčio įstatyme yra 22 lengvatos, tarp kurių – 0 proc. tarifas naujoms ir mažoms įmonėms, t. y. tokioms, kurių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkst. eurų.
Dar kelias lengvatas galima rasti Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatyme ir Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatyme.
